Kodėl verta sekti procesoriaus temperatūrą
Žinot, kai kompiuteris pradeda triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas, o programos lėtėja taip, kad norisi plaukus rautis? Dažniausiai kaltas būna įkaitęs procesorius. Temperatūros stebėjimas nėra tik technogeekų pramoga – tai praktiškas būdas užkirsti kelią rimtoms problemoms ir pratęsti kompiuterio gyvenimą.
Šiuolaikiniai procesoriai yra tikri galingumo stebuklai, bet kartu ir tikri šilumos generatoriai. Intel Core i7 ar AMD Ryzen procesoriai gali išskirti 65-125 vatus šilumos, o tai prilygsta kelių didelių lempų galiai. Kai ši šiluma tinkamai neišvedama, procesorius pradeda lėtinti savo darbą (tai vadinama „throttling”), o ilgainiui gali net sugesti.
Man asmeniškai teko matyti ne vieną kompiuterį, kuris mirė dėl paprasčiausio dulkių susikaupimo. Vartotojas nė nenutuokė, kad jo procesorius dirba 95°C temperatūroje, kol vieną dieną sistema tiesiog nebepasileido. Todėl geriau stebėti ir kontroliuoti, nei vėliau verkti dėl prarastų duomenų ir sudegusios aparatūros.
Kokios temperatūros laikytinos normaliomis
Čia reikalas šiek tiek sudėtingesnis nei atrodytų. Skirtingi procesoriai turi skirtingas darbo temperatūras, ir tai, kas normalu vienam, gali būti kritinė būsena kitam. Bet yra keletas bendrų gairių, kuriomis galite vadovautis.
Ramybės būsenoje (kai tik naršote internete ar dirbate su dokumentais) procesorius turėtų būti 30-50°C temperatūroje. Jei matote 60°C ar daugiau nieko nedarant, tai jau signalas, kad kažkas ne taip – galbūt aušinimas neefektyvus arba termopasta nudžiūvusi.
Esant vidutinei apkrovai (kelios programos, vaizdo įrašų žiūrėjimas, lengvesni žaidimai) normali temperatūra yra 50-70°C. Čia dar viskas gerai, nors jei reguliariai matote 70°C ir daugiau, verta pagalvoti apie aušinimo pagerinimą.
Maksimali apkrova (renderinimas, sudėtingi žaidimai, vaizdo montažas) gali pakelti temperatūrą iki 70-85°C. Tai priimtina trumpam laikui, bet jei procesorius nuolat dirba tokioje temperatūroje, jo tarnavimo laikas tikrai sutrumpės. O kai temperatūra viršija 90°C – tai jau pavojinga zona. Daugelis procesorių turi apsaugą ir pradeda automatiškai lėtinti darbą arba net išsijungia, kad nesugadintų savęs.
Programos temperatūros stebėjimui
Gera žinia ta, kad nebereikia būti IT specialistu, kad sužinotumėte procesoriaus temperatūrą. Yra daugybė nemokamų ir patogių programų, kurios viską parodo aiškiai ir suprantamai.
Core Temp – tai mano asmeninis favoritas paprastumui ir patikimumui. Programa labai lengva, užima minimaliai vietos ir rodo temperatūrą kiekvieno procesoriaus branduolio atskirai. Galite ją sumažinti į sistemos dėklą (system tray), ir temperatūra bus matoma visada. Programa veikia tiek su Intel, tiek su AMD procesoriais ir tikrai neapsunkins sistemos.
HWMonitor yra kiek išsamesnis įrankis. Jis rodo ne tik procesoriaus, bet ir vaizdo plokštės, pagrindinės plokštės, kietųjų diskų temperatūras. Taip pat matote įtampas ir ventiliatorių sukimosi greičius. Jei norite turėti pilną vaizdą apie tai, kas vyksta kompiuterio viduje, ši programa puikiai tinka.
MSI Afterburner – nors pirmiausia žinoma kaip vaizdo plokščių valdymo programa, ji turi puikią funkcija rodyti temperatūras realiuoju laiku ant ekrano. Žaidžiate žaidimą ir norite matyti, kaip kraunasi sistema? Afterburner gali rodyti mažą informacijos langą ekrano kampe su visais svarbiais parametrais.
Open Hardware Monitor – dar viena nemokama alternatyva, kuri yra atviro kodo. Rodo išsamią informaciją apie visus kompiuterio komponentus ir leidžia eksportuoti duomenis tolimesnei analizei.
Verta paminėti, kad BIOS/UEFI taip pat rodo procesoriaus temperatūrą, bet tai ne pats patogiausias būdas nuolatiniam stebėjimui. Tačiau jei kompiuteris net nepasileido į Windows, BIOS gali būti vienintelis būdas patikrinti temperatūrą.
Kaip sumažinti procesoriaus temperatūrą
Gerai, dabar žinote, kad jūsų procesorius karštas kaip keptuvė. Kas toliau? Yra keletas veiksmingų būdų atvėsinti situaciją, ir ne visi jie reikalauja pinigų ar techninių įgūdžių.
Išvalykite kompiuterį nuo dulkių. Tai paprasčiausias ir dažnai efektyviausias sprendimas. Dulkės kaupiasi ant radiatoriaus, ventiliatoriaus mentėse, oro angose. Jos veikia kaip šiluminė antklodė, neleidžianti šilumai išeiti. Paimkite suspausto oro balionėlį (parduodamas bet kurioje kompiuterių parduotuvėje) ir kruopščiai išpūskite visas dulkes. Darykite tai lauke arba bent jau gerai vėdinamoje patalpoje – dulkių bus daug.
Atlikdamas šią procedūrą reguliariai (kas 3-6 mėnesius, priklausomai nuo aplinkos), mačiau temperatūros kritimą net 10-15 laipsnių. Tai rimtas skirtumas!
Pakeiskite termopastą. Termopasta – tai specialus junginys tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuris užtikrina efektyvų šilumos perdavimą. Laikui bėgant ji nudžiūsta ir praranda savybes. Jei kompiuteris senesnis nei 3-4 metai ir niekada nekeitėte termopastos, tikrai verta tai padaryti.
Procedūra nėra labai sudėtinga, bet reikia atsargumo. Nuimkite aušintuvą, švelniai nuvalykite seną pastą izopropilo alkoholiu, užtepkite ploną naujosios termopastos sluoksnį (apie ryžio grūdo dydžio) ir vėl pritvirtinkite aušintuvą. Geros kokybės termopasta (Arctic MX-4, Noctua NT-H1) kainuoja 5-10 eurų ir gali sumažinti temperatūrą 5-10 laipsnių.
Pagerinkit oro cirkuliaciją korpuse. Kompiuterio korpusas turėtų turėti normalų oro srautą – šaltas oras įeina priekyje/apačioje, karštas išeina viršuje/gale. Jei turite tik vieną ventiliatorių arba jų išdėstymas chaotiškas, verta apie tai pagalvoti. Papildomas 120mm ventiliatorius kainuoja 10-20 eurų ir gali žymiai pagerinti situaciją.
Taip pat įsitikinkite, kad kompiuteris stovi vietoje, kur yra normalus oro judėjimas. Nespausdinkite jo į kampą prie sienos, nestatykite ant kilimo, neužkraukite ant jo daiktų. Kompiuteriui reikia kvėpuoti!
Aušinimo sistemų palyginimas
Jei valymas ir termopastos keitimas nepadeda, galbūt laikas pagalvoti apie geresnę aušinimo sistemą. Čia turite keletą pasirinkimų, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais.
Standartiniai bokštelio tipo aušintuvai – tai pigiausia ir paprasčiausia alternatyva gamykliniam aušintuvui. Tokie modeliai kaip Cooler Master Hyper 212 ar Arctic Freezer 34 kainuoja 25-40 eurų ir jau žymiai efektyvesni už standartinius. Jie didesni, turi daugiau šilumos vamzdelių ir galingesnį ventiliatorių. Montavimas paprastas, triukšmo lygis priimtinas.
Aukščiausios klasės oro aušintuvai – tokie gigantai kaip Noctua NH-D15 ar be quiet! Dark Rock Pro 4 gali konkuruoti net su vandeniniais aušintuvais. Jie kainuoja 80-100 eurų, bet dirba beveik tyliai ir puikiai vėsina net galingiausius procesorius. Vienintelis minusas – jie didžiuliai ir gali netelpa mažuose korpusuose arba blokuoti RAM lizdus.
AIO (All-in-One) vandeniniai aušintuvai – tai uždari vandeniniai aušinimo sprendimai, kuriuos lengva sumontuoti. Jie turi radiatoriaus bloką su ventiliatoriais, kuris tvirtinamas prie korpuso, ir siurblį su šilumokaitį, kuris dedamas ant procesoriaus. 240mm ar 280mm radiatorius (Corsair, NZXT, Arctic) kainuoja 80-150 eurų ir užtikrina puikų vėsinimą bei estetinį vaizdą. Minusai – didesnis triukšmas dėl siurblio, potenciali nuotėkio rizika (nors labai reta), ir didesnis kaina.
Custom vandeninis aušinimas – tai jau entuziastų teritorija. Patys renkate komponentus, projektuojate sistemą, montuojate. Gali kainuoti 300-500 eurų ar daugiau, bet rezultatai įspūdingi tiek temperatūros, tiek išvaizdos požiūriu. Nebent tikrai žinote, ką darote, ir turite laiko bei pinigų, paprastam vartotojui tai per daug.
Mano rekomendacija daugumui žmonių – geras oro aušintuvas vidutinės ar aukštos klasės. Jis patikimas, tylus, efektyvus ir nereikalauja jokios priežiūros. Vandeniniai aušintuvai labiau tinka tiems, kas nori maksimalaus našumo arba dirba su labai galingais, įskaitant „overclock’intais” procesoriais.
Procesorių valdymo nustatymai
Ne visada reikia keisti aparatūrą – kartais pakanka protingai sukonfigūruoti programinę įrangą. Windows ir BIOS turi nemažai nustatymų, kurie gali padėti kontroliuoti temperatūrą.
Windows energijos planai leidžia reguliuoti, kaip agresyviai procesorius dirba. „Balanced” planas paprastai yra geriausias kompromisas, bet jei temperatūros problemos rimtos, galite pabandyti „Power Saver” režimą. Jis apribos maksimalų procesoriaus dažnį ir sumažins energijos vartojimą (ir kartu šilumos išskyrimą). Taip, kompiuteris bus šiek tiek lėtesnis, bet kartais tai priimtinas kompromisas.
BIOS/UEFI nustatymai suteikia dar daugiau kontrolės. Galite rankiniu būdu nustatyti ventiliatorių greičio kreives – pavyzdžiui, kad jie suktųsi greičiau, kai temperatūra pasiekia tam tikrą ribą. Daugelis motininių plokščių turi „Smart Fan Control” ar panašias funkcijas, kurios automatiškai reguliuoja ventiliatorius pagal temperatūrą.
Jei jūsų procesorius „overclock’intas” (pagreitintas), verta pagalvoti apie įtampos sumažinimą arba net grįžimą prie gamyklinių nustatymų. „Overclocking” didina našumą, bet kartu ir temperatūrą bei energijos suvartojimą. Kartais kelių procentų našumo padidėjimas nėra vertas nuolatinio triukšmo ir perkaitimo.
Undervolting – tai technika, kai sumažinate procesoriaus įtampą, išlaikant tą patį dažnį. Skamba pavojingai, bet iš tikrųjų daugelis procesorių gauna daugiau įtampos nei jiems reikia (gamintojų saugumo maržos). Sumažinus įtampą 50-100mV, galite gauti 5-10 laipsnių temperatūros kritimą be jokio našumo praradimo. Tai reikalauja tam tikrų žinių ir testavimo, bet rezultatai gali būti puikūs. Intel procesorių atveju galite naudoti Intel XTU programą, AMD – Ryzen Master.
Ką daryti kritinėse situacijose
Kartais temperatūros problema tampa kritiška ir reikia skubių veiksmų. Jei matote, kad procesorius viršija 95-100°C, sistema lūžinėja arba netikėtai išsijungia, negalite tiesiog ignoruoti problemos.
Pirmas žingsnis – nedelsiant išjunkite kompiuterį. Taip, galbūt prarsite neišsaugotą darbą, bet tai geriau nei sudegęs procesorius. Leiskite sistemai visiškai atvėsti – palaukite bent 15-30 minučių prieš vėl įjungdami.
Patikrinkite, ar aušintuvo ventiliatorius iš viso sukasi. Atidarykite korpusą ir įjunkite kompiuterį (atsargiai, nelieskite jokių komponentų!). Jei ventiliatorius nesisuka, problema akivaizdi – galbūt atjungtas maitinimas, galbūt ventiliatorius sugedo. Tai reikia nedelsiant taisyti.
Jei ventiliatorius sukasi, bet temperatūros vis tiek kritinės, greičiausiai problema termopastoje arba aušintuvo kontakte. Gali būti, kad aušintuvas netinkamai pritvirtintas ir neliečia procesoriaus kaip reikiant. Arba termopasta visiškai nudžiūvusi. Reikės nuimti aušintuvą ir patikrinti.
Laikinai, kol neišsprendėte problemos, galite naudoti kompiuterį su atidarytu korpusu ir papildomu ventiliatoriumi, nukreiptu į procesoriaus sritį. Taip pat apribokite sunkias užduotis – jokių žaidimų ar renderinimo, kol situacija nesuvaldyta.
Jei patys nesijaučiate pasitikintys, geriau kreipkitės į specialistą. Procesoriaus keitimas dėl perkaitimo gali kainuoti šimtus eurų, tad geriau sumokėti 30-50 eurų už profesionalų patikrinimą ir remontą.
Kaip išlaikyti temperatūras normalias ilgam laikui
Temperatūros kontrolė nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas. Bet nebijokite, tai nereikalauja daug pastangų, jei žinote, ką daryti.
Reguliarus valymas – tai svarbiausia. Nustatykite sau priminimą kas 3-6 mėnesius išvalyti kompiuterį. Jei gyvename dulkėtoje aplinkoje, turite naminių gyvūnų ar rūkote patalpose, darykite tai dažniau. Valymas užtrunka 15-20 minučių ir gali išgelbėti nuo rimtų problemų.
Stebėkite temperatūras periodiškai. Nebūtina žiūrėti kasdien, bet kartą per savaitę ar dvi paleiskite stebėjimo programą ir patikrinkite, ar viskas normalu. Jei pastebite, kad temperatūros pamažu kyla (pavyzdžiui, prieš mėnesį ramybėje buvo 35°C, dabar 45°C), tai signalas, kad artėja laikas valymui ar priežiūrai.
Atnaujinkite BIOS ir tvarkykles. Kartais gamintojų atnaujinimai pagerina ventiliatorių valdymą ar procesoriaus energijos valdymą. Verta kas keletą mėnesių patikrinti, ar nėra naujų versijų.
Neužkraukite sistemos nereikalingomis programomis. Kuo daugiau programų veikia fone, tuo daugiau apkrauna procesorių, tuo daugiau šilumos. Reguliariai peržiūrėkite, kas paleidžiama kartu su Windows (Task Manager → Startup) ir išjunkite nereikalingus dalykus.
Palaikykite normalią kambario temperatūrą. Jei vasarą jūsų kambaryje 30°C, kompiuterio temperatūros bus atitinkamai aukštesnės. Vėdinimas, oro kondicionierius ar bent ventiliatorius gali padėti ne tik jums, bet ir kompiuteriui.
Termopastos keitimas kas 2-3 metai – gera praktika, ypač jei aktyviai naudojate kompiuterį. Tai nedidelė investicija laiko ir pinigų, bet užtikrina optimalų šilumos perdavimą.
Galiausiai, jei planuojate atnaujinti kompiuterį, nepamirškite aušinimo. Galingesnis procesorius dažniausiai reiškia daugiau šilumos. Jei perkate naują CPU, įvertinkite, ar jūsų dabartinis aušintuvas bus pakankamas, ar reikės geresnio.
Temperatūros stebėjimas ir kontrolė gali atrodyti kaip smulkmena, bet iš tikrųjų tai viena svarbiausių kompiuterio priežiūros dalių. Šiek tiek dėmesio ir paprastų veiksmų gali pratęsti jūsų sistemos gyvenimą metais, užtikrinti stabilų darbą ir išvengti brangių remontų. Nebūkite kaip tie vartotojai, kurie ateina su kompiuteriais, kuriuose dulkių sluoksnis storesnis nei termopasta – pasirūpinkite savo technika, ir ji jums atsakys ilgu bei patikimu tarnavimu.
