Kodėl greita diagnostika yra svarbi
Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis, daugelis iš mūsų linkę ignoruoti pirmuosius požymius. Gal pats tai darai – šiek tiek lėčiau kraunasi sistema, kartais užstringa programa, pasigirsta keistas garsas iš korpuso. Atrodo, kad tai smulkmenos, bet būtent tokios smulkmenos dažnai virsta rimtomis problemomis, kurios gali kainuoti ne tik pinigų, bet ir svarbių duomenų.
Greita diagnostika – tai ne tik laiko taupymas. Tai galimybė sustabdyti problemą ankstyvojoje stadijoje, kol ji neišplito į visą sistemą. Pavyzdžiui, jei laiku nepastebėsi kietojo disko gedimo požymių, gali netekti visų nuotraukų, dokumentų ir kitų failų. O jei ignoruosi perkaistančio procesoriaus signalus, gali tekti keisti ne tik aušinimo sistemą, bet ir patį procesorių.
Per savo praktiką esu matęs daugybę situacijų, kai žmonės atneša kompiuterius su problemomis, kurios galėjo būti išspręstos per valandą, jei būtų kreiptasi anksčiau. Vietoj to – sudėtingas remontas, duomenų atkūrimas, o kartais net naujo įrenginio pirkimas.
Pasiruošimas diagnostikai: ką reikia turėti po ranka
Prieš pradedant bet kokią diagnostiką, verta susikurti nedidelį įrankių rinkinį. Nereikia pirkti brangios įrangos – daugelį dalykų tikriausiai jau turi namuose.
Pirmiausia – programinė įranga. Rekomenduoju turėti USB laikmeną su keliais naudingais įrankiais. MemTest86 operatyviosios atminties testavimui, CrystalDiskInfo kietojo disko būklei tikrinti, HWMonitor temperatūroms stebėti. Visi šie įrankiai yra nemokami ir puikiai atlieka savo darbą.
Fiziniai įrankiai taip pat pravers. Pakanka paprasto atsuktuvo komplekto, šepetėlio dulkėms valyti (puikiai tinka dantų šepetėlis), sausų servetėlių ir galbūt suspausto oro balionėlio. Jei turi multimetrą – puiku, bet tai jau pažengusiems.
Dar vienas svarbus dalykas – atsarginė kopija. Prieš pradedant bet kokius rimtesnius tyrimus, būtinai pasidarykit svarbiausių duomenų kopiją. Niekada nežinai, kada situacija gali pablogėti, ir geriau būti saugiam nei vėliau gailėtis.
Sistemingas požiūris: nuo paprasto prie sudėtingo
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji – iš karto lenda į sudėtingiausius dalykus. Matai mėlyną ekraną ir iš karto galvoji, kad sugedo motininė plokštė. Bet praktika rodo, kad dažniausiai problemos būna daug paprastesnės.
Visada pradėk nuo elementariausių dalykų. Ar tikrai viskas gerai prijungta? Ar maitinimo laidas tvirtai įkištas? Skamba juokingai, bet maždaug 10% visų „gedimų”, su kuriais žmonės kreipiasi į servisus, išsisprendžia tiesiog geriau prijungus laidus.
Toliau – programinė dalis. Ar sistema atnaujinta? Ar neveikia antivirusinė programa? Gal kas nors neseniai instaliavo kokią nors programą? Dauguma lėtėjimo ir nestabilumo problemų kyla būtent iš programinės įrangos, ne aparatūros.
Tik kai įsitikini, kad su paprastais dalykais viskas tvarkoje, galima eiti giliau. Čia ir prasideda tikroji diagnostika – sisteminis kiekvieno komponento tikrinimas.
Operatyvioji atmintis: dažniausias kaltininkas
Jei kompiuteris užstringa, atsiranda mėlyni ekranai arba programos netikėtai išsijungia, pirmas įtariamasis turėtų būti RAM. Operatyvioji atmintis yra vienas iš dažniausiai gendančių komponentų, ir jos problemos gali sukelti įvairiausius simptomus.
Patikrinti RAM yra gana paprasta. Paleidi MemTest86 iš USB laikmeenos ir leidžiamas testą veikti bent kelias valandas. Jei randa klaidų – problema aiški. Bet kartais RAM gali elgtis keistai net ir neparodant klaidų standartiniuose testuose.
Štai praktinis patarimas: jei turi kelias RAM plokšteles, išimk visas išskyrus vieną ir pabandyk paleisti kompiuterį. Jei veikia gerai – keisk plokšteles vietomis ir tikrink kiekvieną atskirai. Taip gali rasti probleminę plokštelę be jokių programų.
Dar vienas niuansas – kartais problema ne pačioje RAM, o jos lizdų kontaktuose. Paprastas išėmimas ir įdėjimas atgal, švelniai nuvalant kontaktus, gali išspręsti problemą. Tik būk atsargus – statinė elektra gali pakenkti komponentams, todėl prieš liesdamas vidinę įrangą, paliesk kokį nors metalinį paviršių, kad išsikrautum.
Kietasis diskas: kaip išgirsti pavojaus signalus
Kietojo disko gedimai yra viena baisiausių dalykų, nes reiškia galimą duomenų praradimą. Gera žinia ta, kad HDD retai sugenda visiškai netikėtai – paprastai jis duoda įspėjimų ženklų.
Keisti garsai – pirmasis ir akivaizdiausias požymis. Jei girdi kažkokį cypimą, traškėjimą ar kitokius neįprastus garsus iš kompiuterio, labai tikėtina, kad kaltas kietasis diskas. Normalus HDD turėtų skleis tik tylų, monotonišką ūžesį. SSD, žinoma, turėtų būti visiškai tylūs.
Bet ne visi gedimai yra girdimi. Čia į pagalbą ateina programos kaip CrystalDiskInfo. Ši programa skaito SMART duomenis – tai tarsi disko savidiagnostikos sistema. Jei matai įspėjimus apie realokuotus sektorius, skaitymų klaidas ar kitokius parametrus raudonoje zonoje – laikas skubiai daryti atsarginę kopiją ir galvoti apie disko keitimą.
Svarbu žinoti: jei diskas jau pradėjo gesti, neverta jo „gydyti” įvairiomis programomis. Taip tik pagreitinsi galutinį gedimą. Geriau iš karto išsaugok duomenis ir keisk diską nauju.
Dar vienas praktinis patarimas – jei sistema kraunasi labai ilgai arba kartais tiesiog „užstringa” kraunantis, pabandyk paleisti iš Live USB (pavyzdžiui, Ubuntu). Jei iš USB veikia greitai ir sklandžiai, problema greičiausiai diske arba operacinėje sistemoje, ne kitoje aparatūroje.
Temperatūros ir aušinimas: nematomos problemos
Perkaitimas yra viena iš slapčiausių problemų, nes kompiuteris gali atrodyti visiškai normaliai, kol staiga išsijungia arba pradeda siaubingai lėtėti. Daugelis žmonių net nežino, kad jų kompiuteris dirba per aukštoje temperatūroje.
Paleisk HWMonitor arba panašią programą ir pažiūrėk, kokios temperatūros. Procesorius ramybės būsenoje turėtų būti apie 30-50°C, apkrovimo metu – iki 70-80°C. Jei matai 90°C ir daugiau, tai rimta problema. Vaizdo plokštė gali būti šiek tiek karštesnė, bet ir ji neturėtų viršyti 85-90°C apkrovimo metu.
Kas daryti, jei temperatūros per aukštos? Pirmiausia – išvalyti dulkes. Atidaryk kompiuterio korpusą (išjungęs iš elektros tinklo!) ir pažiūrėk į ventiliatorius bei radiatoriaus plokšteles. Jei ten pilna dulkių – štai ir tavo problema. Suspaustu oru ar šepetėliu atsargiai išvalyk visus ventiliatorius ir radiatoriaus plokšteles.
Jei valymas nepadeda, galbūt reikia pakeisti termopastą. Tai jau šiek tiek sudėtingesnė procedūra, bet ne tokia baisi, kaip atrodo. Termopasta tarp procesoriaus ir radiatoriaus laikui bėgant išdžiūsta ir nebeperduoda šilumos efektyviai. Pakeitus ją nauja, temperatūra gali nukristi 10-20 laipsnių.
Maitinimo blokas: neįvertintas komponentas
Daugelis žmonių visiškai pamiršta maitinimo bloką diagnozuojant problemas, o tai didelė klaida. Nestabilus ar silpnėjantis maitinimas gali sukelti įvairiausių keistų simptomų – nuo atsitiktinių perkrovimų iki keistų garsų iš garsiakalbių.
Maitinimo bloko problemas diagnozuoti yra sunkiau nei kitų komponentų, nes reikia specialios įrangos. Bet yra keletas požymių, kurie gali nurodyti į PSU problemą:
Kompiuteris atsitiktinai išsijungia arba perkraunasi, ypač apkrovimo metu (žaidžiant žaidimus ar renderinant video). Tai gali reikšti, kad maitinimo blokas nebegali tiekti pakankamai energijos. Girdisi cypimas ar zvimbimas iš maitinimo bloko pusės – tai gali būti gedę kondensatoriai. Kompiuteris kartais tiesiog neįsijungia, reikia paspausti mygtuką kelis kartus.
Jei įtari maitinimo bloką, paprasčiausias būdas patikrinti – pasiskolinti kitą, žinomai veikiantį PSU ir pabandyti su juo. Jei problemos išnyksta – atsakymas aiškus.
Dar vienas dalykas – įsitikink, kad tavo maitinimo blokas yra pakankamai galingas visai sistemai. Jei neseniai įdėjai galingesnę vaizdo plokštę, o PSU liko tas pats 400W, gali būti, kad jo tiesiog nebeužtenka. Yra daug online kalkuliatorių, kurie padeda apskaičiuoti, kiek galios reikia tavo sistemai.
Programinės problemos: ne viskas yra geležis
Kartais problema visai ne aparatūroje. Gali praleisti daug laiko tikrinant komponentus, o paaiškėja, kad kaltas koks nors tvarkyklės konfliktas ar sugadinta sistema.
Vienas paprasčiausių būdų atskirti aparatūros problemą nuo programinės – paleisti kompiuterį iš Live USB su švaria Linux distribucija. Jei sistema veikia sklandžiai iš USB, o Windows lėtai ir su klaidomis – problema greičiausiai programinėje dalyje.
Tvarkyklės yra dažnas problemos šaltinis. Ypač vaizdo plokštės tvarkyklės – jos sudėtingos ir kartais po atnaujinimo gali sukelti daugiau problemų nei išspręsti. Jei problemos prasidėjo po tvarkyklių atnaujinimo, pabandyk grįžti prie senesnės versijos.
Windows Event Viewer yra neįvertintas įrankis. Jame galima rasti daug informacijos apie tai, kas vyksta sistemoje. Jei kompiuteris užstringa ar išsijungia, Event Viewer dažnai parodo, kas nutiko prieš pat gedimą. Tiesa, reikia šiek tiek pasimokyti skaityti tuos įrašus, bet Google puikiai padeda.
Dar vienas patarimas – jei sistema tapo nestabili, o neseniai instaliavai naują programą, pabandyk ją pašalinti. Kai kurios programos, ypač tos, kurios veikia fone (antivirusai, optimizatoriai, monitoringo įrankiai), gali konfliktuoti su sistema ar kitomis programomis.
Kai diagnostika baigta: ką daryti su rezultatais
Taigi, praleidai dieną tikrinant kompiuterį ir suradai problemą. Kas toliau? Čia prasideda svarbiausias etapas – sprendimo priėmimas.
Jei problema aparatūrinė, reikia nuspręsti – taisyti pačiam ar nešti į servisą. Kai kurie dalykai yra paprasti – RAM keitimas, dulkių valymas, net kietojo disko keitimas nėra sudėtingi. Bet jei reikia keisti procesorių, taisyti motininę plokštę ar spręsti sudėtingas maitinimo problemas, geriau pasikviesti profesionalą.
Skaičiuok ir ekonomiką. Jei kompiuteris jau senas, o reikia keisti brangų komponentą, gal verta pagalvoti apie naują sistemą? Pavyzdžiui, jei 7-8 metų kompiuteryje sugenda motininė plokštė, rasti tinkamą pakeitimą bus sunku ir brangu, o ir kiti komponentai greičiausiai netrukus pradės gesti.
Programinių problemų atveju kartais paprasčiausia – padaryti švarų Windows įdiegimą. Taip, reikės iš naujo instaliuoti programas ir konfigūruoti viską, bet gausi švarios, greitai veikiančios sistemos. Tik nepamirštk prieš tai padaryti atsarginės kopijos!
Svarbiausia pamoka iš visos šios diagnostikos – prevencija. Reguliarus dulkių valymas, temperatūrų stebėjimas, atsarginės kopijos, atnaujinimai – visa tai padeda išvengti daugybės problemų. Geriau skirti valandą kas kelis mėnesius profilaktikai, nei dieną ar daugiau gedimų taisymui.
Diagnostika per vieną dieną yra visiškai įmanoma, jei turi planą ir sistemingai tikini kiekvieną galimą problemos šaltinį. Pradėk nuo paprasto, eik prie sudėtingo, ir daugeliu atvejų sugebėsi pats nustatyti, kas negerai su tavo kompiuteriu. O jei ne – bent jau turėsi daug geresnį supratimą apie problemą prieš eidamas pas specialistą, ir tai jau yra didelis pranašumas.
