Kodėl dulkės – tikras kompiuterio priešas
Turbūt daugelis esate pastebėję, kaip greitai ant stalų, lentynų ir kitų paviršių kaupiasi dulkės. Bet ar kada susimąstėte, kas vyksta kompiuterio viduje? Ten dulkių problema yra daug rimtesnė nei ant jūsų darbo stalo. Kompiuteris veikia kaip dulkių siurblys – jo ventiliatoriai nuolat traukia orą, o kartu su juo ir visas ore sklandančias daleles.
Per kelis mėnesius ar metus (priklausomai nuo aplinkos) kompiuterio viduje gali susikaupti stebėtinai daug nešvarumų. Tai nėra vien estetinė problema – dulkės tiesiogiai veikia kompiuterio veikimą, našumą ir ilgaamžiškumą. Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kiek žalos gali padaryti ta, atrodytų, nekalta pilka danga ant komponentų.
Kaip dulkės patenka į kompiuterį ir kur jos kaupiasi
Kompiuterio korpusas nėra hermetiškai uždarytas – jame yra specialūs angos vėdinimui. Ventiliatoriai aktyviai traukia orą pro šias angas, kad atvėsintų procesoriaus, vaizdo plokštę ir kitus komponentus. Kartu su oru į vidų patenka dulkių dalelės, gyvūnų plaukai, tekstilės pluoštai, cigarečių dūmų nuosėdos (jei kas rūko šalia kompiuterio) ir kiti teršalai.
Labiausiai dulkės kaupiasi keliose vietose. Pirma, ant ventiliatorių – besisukantys mentės veikia kaip magnetai dulkėms. Antra, ant radiatoriaus šilumokaičių – tie ploni metaliniai žiedeliai ar plokštelės tiesiog užsikemša. Trečia, vaizdo plokštės aušinimo sistemoje, kur ventiliatoriai dažnai būna dar mažesni ir sukasi greičiau. Ketvirta, maitinimo bloko viduje, kur taip pat yra ventiliatorius ir daug elektronikos.
Įdomu tai, kad dulkės kaupiasi nevienodai. Jei kompiuteris stovi ant grindų, jis surinko daug daugiau nešvarumų nei tas, kuris stovi ant stalo. Jei namuose yra augintiniai, plaukų ir pūkų bus keleriopai daugiau. O jei kambarys retai vėdinamas ar yra šalia kelio – dulkių problema bus dar rimtesnė.
Temperatūros kilimas – pirmasis pavojaus signalas
Pagrindinė dulkių sukeliama problema – pablogėjęs komponentų aušinimas. Kai dulkės užkemša radiatoriaus šilumokaitį ar ventiliatoriaus mentis, oras nebegali laisvai cirkuliuoti. Procesorius, vaizdo plokštė ar kiti komponentai pradeda kaisti labiau nei turėtų.
Moderniuose kompiuteriuose yra apsaugos mechanizmai. Kai temperatūra pasiekia kritinę ribą, sistema automatiškai sumažina našumą (tai vadinama „throttling”). Pavyzdžiui, procesorius, kuris turėtų veikti 4 GHz dažniu, gali nusileisti iki 2-3 GHz, kad sugeneruotų mažiau šilumos. Rezultatas – kompiuteris tampa lėtesnis, programos veikia striokčiodamos, žaidimai lūžinėja.
Galite pastebėti kelis požymius, kad kompiuteris perkaista dėl dulkių:
– Ventiliatoriai sukasi garsiau ir greičiau nei įprastai
– Kompiuteris netikėtai išsijungia ar perkraunasi (ypač atliekant reiklias užduotis)
– Sistemos lėtėjimas, nors anksčiau viskas veikė sklandžiai
– Korpusas tampa karštas liesti
– Ekrane atsiranda keisti artefaktai (dažniausiai vaizdo plokštės perkaitimo požymis)
Ilgalaikės pasekmės komponentų sveikatai
Trumpalaikis perkaitimas nėra tragedija – kompiuteris apsisaugos pats. Bet jei kompiuteris nuolat veikia aukštesnėje temperatūroje nei turėtų, tai trumpina komponentų gyvavimo laiką. Elektronika nėra amžina, o aukšta temperatūra pagreitina jos senėjimą.
Procesoriai ir vaizdo plokštės gali tarnauti 10-15 metų normaliais sąlygomis. Bet jei jie nuolat veikia 80-90°C temperatūroje (kai turėtų būti 60-70°C), jų gyvavimo laikas gali sutrumpėti perpus ar net daugiau. Kondensatoriai ant motininės plokštės taip pat kenčia nuo karščio – jie gali išbrinkti ar net sprogti.
Kietieji diskai (ypač HDD tipo) irgi nemėgsta karščio. Aukšta temperatūra gali sukelti mechaninių gedimų ar duomenų praradimą. Net SSD diskai, nors ir neturi judančių dalių, veikia geriau žemesnėje temperatūroje.
Dar viena problema – ventiliatorių nusidėvėjimas. Kai ventiliatorius apkrautas dulkėmis, jo guoliai greičiau susidėvi. Ventiliatorius pradeda girgždėti, virpėti, o galiausiai gali visai sustoti. O sustojęs ventiliatorius – tai tiesus kelias į rimtą perkaitimą ir komponentų gedimą.
Elektros laidumas ir trumpieji jungikliai
Ne visi žino, kad dulkės gali būti ir elektros laidžios, ypač jei jos sudrėkusios. Nors tai retas atvejis, bet dulkių sluoksnis gali sukelti trumpąjį jungiklį tarp elektroninių komponentų. Tai ypač pavojinga, jei kompiuteris stovi drėgnoje patalpoje ar jei kas nors ant jo išliejo skysčio.
Cigarečių dūmų nuosėdos yra ypač problemiškos – jos klijuojasi prie paviršių ir sudaro lipnų sluoksnį, kuris dar labiau pritraukia dulkes. Šis mišinys gali būti laidus ir sukelti keistų gedimų, kuriuos sunku diagnozuoti.
Taip pat dulkės gali trukdyti kontaktams. Pavyzdžiui, jei dulkių patenka į RAM atminties lizdus ar vaizdo plokštės PCI-E jungtį, gali atsirasti kontakto problemų. Kompiuteris gali nepasileisti, rodyti mėlyną ekraną ar veikti nestabiliai.
Praktiniai patarimai kaip valyti kompiuterį
Gerai, dabar kai suprantame problemą, kaip ją spręsti? Kompiuterio valymas nėra sudėtingas, bet reikia žinoti kelis dalykus.
**Kaip dažnai valyti?** Priklauso nuo aplinkos. Jei kompiuteris stovi švariam biure ant stalo – galbūt pakanka kartą per metus. Jei namuose yra šuo ar katė, kompiuteris ant grindų – geriau kas 3-6 mėnesius. Jei pastebite, kad ventiliatoriai pradėjo garsiau veikti – laikas valyti nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo.
**Ką reikia valymui?** Svarbiausia – suslėgto oro balionėlis (galima nusipirkti bet kurioje kompiuterių ar elektronikos parduotuvėje). Taip pat pravers švelnus šepetėlis, mikropluošto šluostė ir, jei norite kruopščiai išvalyti, galima naudoti izopropilo alkoholį (ne mažiau kaip 90% koncentracijos).
**Kaip valyti saugiai?** Pirma, išjunkite kompiuterį ir ištraukite maitinimo laidą. Palaukite kelias minutes, kad vidiniai komponentai atvėstų. Atidarykite šoninį dangtį (paprastai laikomas varžtais ar specialiais fiksatoriais).
Naudodami suslėgto oro balionėlį, išpūskite dulkes iš ventiliatorių, radiatoriaus, vaizdo plokštės. Svarbu: laikykite balionėlį vertikaliai ir nepūskite per arti (apie 10-15 cm atstumu). Kai pučiate ant ventiliatoriaus, pirštais prilaikykite jo mentes, kad nesukiotųsi – greitai besisukantis ventiliatorius gali sugesti ar net sugeneruoti elektros srovę.
Šepetėliu švelniai nuvalykite dulkes nuo plokščių paviršių. Jei dulkės labai sukibusios, galima šluostę sudrėkinti alkoholiu ir atsargiai nuvalyti. Tik įsitikinkite, kad viskas gerai išdžiūtų prieš įjungdami kompiuterį.
**Ko NEDARYTI:** Nenaudokite dulkių siurblio pučiant į kompiuterį – jis gali sugeneruoti statinę elektros įkrovą. Nenaudokite vandens ar kitų skysčių, išskyrus specialius valymo produktus. Nelieskite elektroninių komponentų šlapiomis rankomis. Neišardykite procesoriaus aušintuvo ar vaizdo plokštės, jei nežinote ką darote – ten reikia keisti terminę pastą, o tai jau sudėtingesnė procedūra.
Prevencija – geriau nei gydymas
Žinoma, geriausia strategija – neleisti dulkėms kauptis. Štai keletas patarimų:
Statykite kompiuterį ant stalo, ne ant grindų. Ant grindų dulkių, plaukų ir kitų nešvarumų daug daugiau. Jei korpusas turi kojas ar paaukštinimą – naudokite juos.
Reguliariai valykite kambarį, kuriame stovi kompiuteris. Naudokite oro valytuvą, jei turite – jis sumažins dulkių kiekį ore. Jei laikote langus atidarius vasarą, įsitaisykite tinklelius, kurie sulaikys bent dalį dulkių.
Galite įsigyti korpusą su dulkių filtrais. Daugelis šiuolaikinių korpusų turi specialius tinklelius prie oro įsiurbimo vietų. Šiuos filtrus lengva išimti ir išplauti – daug paprasčiau nei valyti visą kompiuterio vidų.
Jei turite augintinį, šukuokite jį reguliariai ir geriau ne tame kambaryje, kur stovi kompiuteris. Gyvūnų plaukai – viena didžiausių problemų kompiuterio ventiliatoriams.
Nerūkykite šalia kompiuterio. Cigarečių dūmai palieka lipnias nuosėdas, kurios pritraukia dulkes ir gali sugadinti komponentus greičiau nei bet kas kita.
Kada kreiptis į specialistus ir ko tikėtis
Jei nesijaučiate pasitikintys valyti kompiuterį patys, visada galite kreiptis į profesionalus. Kompiuterių remonto servisai siūlo valymo paslaugas, kurios paprastai kainuoja 20-40 eurų. Už šiuos pinigus jie ne tik išvalys dulkes, bet ir patikrės komponentų būklę, galbūt pakeis terminę pastą ant procesoriaus.
Tačiau būkite atsargūs – kai kurie servisai gali bandyti įpiršti nereikalingas paslaugas. Jei jums sako, kad „reikia keisti šilumokaitį” ar „ventiliatorius visiškai sugedo”, o kompiuteris veikė normaliai – geriau pasitarkite kitur. Dažniausiai pakanka paprasto valymo.
Jei kompiuteris vis dar perkaista po valymo, problema gali būti sudėtingesnė. Galbūt išdžiūvo terminė pasta tarp procesoriaus ir aušintuvo, galbūt ventiliatorius tikrai susidėvėjo, o gal vaizdo plokštės aušinimo sistema reikalauja gilesnio valymo ir pastos keitimo. Tokiais atvejais tikrai verta kreiptis į specialistus.
Švarumas – ilgo kompiuterio gyvenimo pagrindas
Dulkės atrodo kaip smulkmena, bet jų poveikis kompiuterio komponentams tikrai nėra menkas. Per kelis metus nesivaly kompiuteris gali tapti triukšmingu, lėtu ir netikėtu. Blogiausiu atveju – brangūs komponentai gali sugesti anksčiau laiko.
Gera žinia ta, kad šios problemos lengvai išvengiama. Kelių valandų valymas kartą per metus ar pusmetį gali pratęsti kompiuterio gyvenimą metais. Tai ypač aktualu, jei turite galingą žaidimų kompiuterį ar darbo stotį su brangiais komponentais.
Nepamirškite, kad kompiuteris – tai investicija. Ar perkate naują už 500 eurų, ar surenkate galingą už 2000 eurų – verta pasirūpinti, kad jis tarnautų kuo ilgiau. Dulkių valymas yra viena paprasčiausių ir efektyviausių priežiūros priemonių. Tai ne raketų mokslas, bet rezultatai tikrai jaučiami.
Taigi kitą kartą, kai pastebėsite, kad jūsų kompiuteris pradėjo garsiau ūžti ar veikti lėčiau, nepulkite iškart pirkti naujo. Galbūt tiesiog laikas atidaryti dangtį ir išpūsti dulkes. Jūsų kompiuteris bus dėkingas, o jūsų piniginė – dar labiau.
