Kodėl jūsų kompiuteriui reikia daugiau nei tik kištuko lizde
Turbūt daugelis esate patyrę tą nemalonų jausmą, kai dirbant prie svarbaus projekto staiga dingsta elektra. Ekranas užgęsta, ventiliatoriai nutyla, o jūsų nesaugoti duomenys išgaruoja į skaitmeninę nebūtį. Dar blogiau – kartais po tokių staigių elektros tiekimo nutrūkimų kompiuteris apskritai nebeįsijungia. Čia ir prasideda tikroji drama.
UPS (Uninterruptible Power Supply) arba nepertraukiamo maitinimo šaltinis – tai ne koks nors prietaisas technologijų entuziastams ar paranoikams. Tai praktiškas įrankis, kuris gali išgelbėti ne tik jūsų nervus, bet ir piniginę. Daugelis žmonių mano, kad paprastas ilgintuvas su apsauga nuo įtampos šuolių yra pakankamas, bet realybė kiek kitokia.
Kas iš tikrųjų vyksta su elektros tinklu
Elektros tinklas Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nėra tobulas. Net jei gyvenant mieste elektra dingsta retai, tai nereiškia, kad ji teka sklandžiai ir stabiliai. Įtampos svyravimai vyksta nuolat – kai kaimynas įjungia suvirinimo aparatą, kai vasarą visi kartu įjungia kondicionierius, ar kai audros metu žaibas trenkia kažkur netoliese.
Šie svyravimai dažniausiai nepastebimi – šviesos lemputės gal truputį sumirksi, bet niekas daugiau. Tačiau jūsų kompiuterio maitinimo blokas dirba įtemptai, bandydamas išlyginti šiuos šuolius ir užtikrinti stabilų maitinimą komponentams. Laikui bėgant tai jį nuvalkioja, o vienas didesnis šuolis gali būti paskutinis lašas.
Ypač pavojingi yra įtampos šuoliai į viršų ir staigūs kritmai. Šuoliai gali sukelti perkaitimą ir pažeisti jautrius komponentus, o staigūs nutrūkimai – tai tarsi automobiliui važiuojant 100 km/h staiga išjungti variklį. Mechaniniai kietieji diskai (HDD) ypač nekenčia tokių situacijų – skaitančios galvutės gali fiziškai subraižyti diskų paviršių.
Kaip veikia UPS ir kodėl tai svarbu
UPS viduje yra akumuliatorius ir elektronika, kuri nuolat stebi elektros tiekimą. Kai viskas gerai, prietaisas tiesiog leidžia elektrai praeiti (kartais ją šiek tiek filtruodamas), o akumuliatorius lieka įkrautas. Kai elektra dingsta ar įtampa nukrenta žemiau priimtino lygio, UPS akimirksniu persijungia į akumuliatoriaus maitinimą.
Šis persijungimas vyksta taip greitai, kad kompiuteris net nepastebi – jokių sustojimų, jokių perkrovimų. Jūs tiesiog gaunate kelias ar keliolika minučių laiko normaliai išsaugoti darbą ir tinkamai išjungti sistemą. Tai ne tik patogumas – tai apsauga nuo duomenų praradimo ir aparatūros gedimų.
Yra keletas UPS tipų, bet dažniausiai namų ir mažų biurų vartotojams reikia vieno iš dviejų: standby (arba offline) UPS arba line-interactive UPS. Pirmasis yra pigesnis ir paprastesnis – jis tiesiog persijungia į akumuliatorių, kai reikia. Antrasis šiek tiek sudėtingesnis ir brangesnis, bet gali koreguoti įtampos svyravimus be persijungimo į akumuliatorių, todėl akumuliatorius taupo ilgesniam laikui.
Kokį UPS pasirinkti savo poreikiams
Čia prasideda tikrasis galvos skausmas daugeliui žmonių. Parduotuvėse matote įvairius modelius su skirtingomis specifikacijomis, kainomis ir keistais skaičiais. Pagrindinis dalykas, į kurį reikia žiūrėti – tai galia, matuojama voltamperais (VA) arba vatais (W).
Paprastai namų kompiuteriui su monitoriumi pakanka 600-1000 VA UPS. Jei turite galingą žaidimų kompiuterį su diskretine vaizdo plokšte, geriau žiūrėti į 1000-1500 VA modelius. Profesionaliam darbo kompiuteriui su keliais monitoriais ir išoriniais įrenginiais gali prireikti dar daugiau.
Štai paprastas būdas apskaičiuoti: sudėkite visų įrenginių, kuriuos norite prijungti prie UPS, galią (vatais). Daugelis įrenginių turi lipdukus su šia informacija. Jei turite tik amperus ir voltus, padauginkite juos tarpusavyje. Gautą sumą padauginkite iš 1.5-2, kad turėtumėte atsargą. Tai ir bus reikiama UPS galia.
Dar vienas svarbus parametras – veikimo laikas nuo akumuliatoriaus. Dauguma UPS gamintojų nurodo, kiek laiko prietaisas išlaikys tam tikrą apkrovą. Paprastai namų vartotojui pakanka 5-15 minučių – tai pakankamai laiko išsaugoti darbą ir tinkamai išjungti kompiuterį. Jei reikia ilgesnio veikimo laiko, teks pirkti brangesnį modelį su didesniu akumuliatoriumi.
Kas dar turėtų būti prijungta prie UPS
Daugelis žmonių daro klaidą, prijungdami prie UPS tik kompiuterį. Bet pagalvokite – jei dingsta elektra, o jūsų interneto maršrutizatorius ir modemas neturi atsarginės maitinimo, vis tiek negalėsite išsaugoti darbo į debesį ar atlikti kitų su tinklu susijusių operacijų.
Prie UPS verta prijungti:
– Kompiuterį (aišku)
– Pagrindinį monitorių
– Interneto maršrutizatorių ir modemą
– Išorinį kietąjį diską, jei jame saugote svarbius duomenis
– NAS įrenginį, jei tokį turite
Ko NEPRIJUNGTI prie UPS:
– Spausdintuvų (jie ėda labai daug energijos)
– Šildytuvų ar ventiliatorių
– Garso kolonėlių su stiprintuvu
– Kitų didelės galios įrenginių
Dauguma UPS turi du lizdų tipus: su akumuliatoriaus atsarga ir tik su apsauga nuo įtampos šuolių. Į pirmuosius junkite kritinius įrenginius, į antruosius – periferiją, kuri gali palaukti.
Programinė įranga ir stebėsena
Šiuolaikiniai UPS dažniausiai turi USB jungtį, kuria galima prijungti prie kompiuterio. Tai leidžia naudoti specialią programinę įrangą, kuri stebi UPS būklę ir gali automatiškai išjungti kompiuterį, jei elektra nedingsta per tam tikrą laiką.
Windows operacinė sistema turi integruotą UPS palaikymą, bet gamintojų teikiama programinė įranga paprastai yra funkcionalesnė. Ji gali rodyti įtampos grafikus, akumuliatoriaus būklę, apkrovą ir kitus naudingus parametrus. Kai kurios programos net gali siųsti el. laiškus ar pranešimus, kai kažkas negerai.
Linux vartotojams rekomenduoju NUT (Network UPS Tools) – tai atviro kodo sprendimas, palaikantis daugumą UPS modelių. Jis gali valdyti ne tik vieną kompiuterį, bet ir kelis įrenginius tinkle, prijungtus prie to paties UPS.
Programinės įrangos konfigūravimas paprastai apima kelias pagrindines nuostatas: kada pradėti saugų išjungimą (pavyzdžiui, po 5 minučių nuo elektros dingimo), kaip greitai išjungti sistemą ir ką daryti, kai elektra sugrįžta. Verta skirti laiko šioms nuostatoms tinkamai sukonfigūruoti – tai gali išgelbėti jūsų duomenis kritinėje situacijoje.
Priežiūra ir akumuliatorių keitimas
UPS nėra „nusipirk ir pamiršk” įrenginys. Akumuliatoriai laikui bėgant sensta ir praranda talpą. Paprastai švino-rūgštiniai akumuliatoriai, naudojami UPS, tarnauja 3-5 metus, priklausomai nuo naudojimo sąlygų ir temperatūros.
Jei jūsų UPS stovi šiltoje vietoje ar dažnai persijungia į akumuliatorių (nestabilus elektros tinklas), akumuliatoriai nusidėvės greičiau. Ideali laikymo temperatūra yra apie 20-25°C. Kiekvienas 10 laipsnių padidėjimas virš šios temperatūros gali perpus sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Kaip suprasti, kad laikas keisti akumuliatorių? Paprastai UPS pats praneš – pradės pypsėti ar programinė įranga parodys įspėjimą. Taip pat pastebėsite, kad veikimo laikas nuo akumuliatoriaus žymiai sutrumpėjo. Jei anksčiau UPS išlaikydavo 15 minučių, o dabar tik 3-4, tai aiškus ženklas.
Akumuliatorių keitimas dažniausiai nėra sudėtingas – daugelyje modelių jie keičiami be įrankių. Galite kreiptis į serviso centrą arba pirkti naują akumuliatorių ir pakeisti patys. Tik įsitikinkite, kad perkate tinkamo tipo ir talpos akumuliatorių. Ir nepamirškite tinkamai utilizuoti senojo – švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra pavojingi atliekos.
Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui
Kartą per mėnesį verta patikrinti, ar UPS veikia tinkamai. Paprasčiausias būdas – ištraukti UPS kištuką iš lizdo ir pažiūrėti, ar jis persijungia į akumuliatorių. Kompiuteris turėtų toliau veikti be jokių sutrikimų. Tai užtruks vos minutę, bet gali išgelbėti nuo nemalonių staigmenų.
Jei planuojate ilgai nebūti (atostogos, komandiruotė), verta atjungti UPS nuo elektros tinklo arba išjungti jame esantį jungiklį. Tai apsaugos įrenginį nuo galimų įtampos šuolių audros metu, kai jūsų nėra namie. Tiesa, jei turite serverį ar NAS, kuris turi veikti nuolat, tai, aišku, neaktualu.
Reguliariai valykite UPS nuo dulkių. Ventiliacijos angos užsikimšusios dulkėmis gali sukelti perkaitimą. Paprastas dulkių siurblys su šepečio antgaliu puikiai tinka šiai užduočiai. Tik prieš tai atjunkite UPS nuo elektros.
Kai perkate naują UPS, neišmeskite dėžės ir dokumentacijos. Jei kada nors prireiks gabenti įrenginį į remontą ar persikelti į kitą vietą, originali pakuotė bus labai naudinga. Be to, garantijos kortelė ir dokumentai gali prireikti, jei kils problemų.
Ar tai tikrai verta investicijos
Paprasto UPS kaina prasideda nuo 50-70 eurų už bazinį modelį, tinkantį paprastam kompiuteriui. Vidutinės klasės įrenginys kainuoja 100-200 eurų. Ar tai daug? Priklauso nuo perspektyvos.
Naujo kompiuterio maitinimo bloko kaina – 50-150 eurų. Motininės plokštės – 100-300 eurų. Duomenų atkūrimo paslaugos, jei sugenda kietasis diskas – 200-1000 eurų ar net daugiau. O nesaugoto darbo vertė? Tai gali būti kelių valandų ar net dienų darbas, kurio neatgausite.
Asmeniškai esu matęs ne vieną atvejį, kai vasaros audros metu žaibas trenkė į elektros liniją ir sudegino visą elektroniką namuose – televizorius, kompiuterius, maršrutizatorius. Žmonės, turėję UPS, prarado tik patį UPS (kuris paaukojo save), bet kompiuteriai liko sveiki. Tie, kurie taupė ant apsaugos, mokėjo tūkstančius už naujos įrangos pirkimą.
Be to, UPS teikia ramybę. Dirbant su svarbiais projektais, žinojimas, kad elektros dingimas nesugriovins visko, leidžia susikoncentruoti į darbą, o ne nuolat nervintis ir kas kelias minutes spausti Ctrl+S. Tai ypač aktualu, jei gyvenant rajone, kur elektra dingsta dažniau, ar vasaros audros metu.
Taigi, ar UPS yra būtinas? Jei kompiuteris jums yra tik pramogų įrankis ir nieko svarbaus jame nesaugote – galbūt galite išsiversti be jo. Bet jei dirbate iš namų, kuriate turinį, programuojate, projektuojate ar tiesiog saugote svarbius šeimos prisiminimus – UPS yra ne prabanga, o protinga investicija į savo ramybę ir duomenų saugumą. Geriau turėti ir nereikėti, nei reikėti ir neturėti.
