Kodėl verta sekti kietojo disko sveikatą
Kietasis diskas – tai vienas iš svarbiausių kompiuterio komponentų, kuriame saugomi visi jūsų duomenys: nuotraukos, dokumentai, muzika, programos ir operacinė sistema. Problema ta, kad daugelis vartotojų apie kietąjį diską prisimena tik tada, kai jis jau sugenda. O tai dažniausiai reiškia viena – prarastus duomenis ir nemažas išlaidas.
Praktika rodo, kad dauguma kietųjų diskų prieš gesdami duoda tam tikrus signalus. Gali pasirodyti keisti garsai, sulėtėti kompiuterio veikimas, atsirasti klaidų pranešimų. Jei šiuos ženklus pastebėsite laiku ir imsite veikti, galite išvengti visiško duomenų praradimo. Štai kodėl reguliarus kietojo disko būklės stebėjimas yra ne paranoja, o normali techninės priežiūros dalis.
Šiuolaikiniai diskai turi integruotą savidiagnostikos sistemą, vadinamą S.M.A.R.T. (Self-Monitoring, Analysis and Reporting Technology). Ši technologija nuolat stebi disko parametrus ir gali įspėti apie artėjančias problemas. Tačiau pats diskas jums nieko nepasakys – reikia specialių programų, kurios nuskaitytų ir interpretuotų šią informaciją.
Kokie ženklai rodo, kad diskas gali gesti
Pirmiausia – garsai. Jei jūsų kompiuteris staiga pradėjo skleisti keistus garsus – cypimą, traškėjimą, spragtelėjimus ar monotonišką ūžesį – tai gali būti mechaninio kietojo disko (HDD) gedimo požymis. SSD diskai dažniausiai genda tyliai, todėl su jais reikia būti dar budresniais.
Staigus kompiuterio sulėtėjimas taip pat gali signalizuoti apie disko problemas. Jei failai atsidaro lėčiau nei įprastai, programa užsikrauna amžinybę, o kartais kompiuteris tiesiog „užstringa” – verta patikrinti disko būklę. Dažnai tai reiškia, kad diskas turi blogų sektorių ir bando kelis kartus perskaityti tą pačią informaciją.
Mėlynas mirties ekranas (BSOD) su klaidų pranešimais apie įrenginius taip pat gali būti susijęs su kietuoju disku. Nors BSOD priežasčių būna įvairių, jei matote klaidas, susijusias su „disk”, „storage” ar „hardware” – tikrai verta pasitikrinti.
Failų sistema gali pradėti rodyt keistus dalykus: dingsta failai, nors jų netrynėte, programos praneša apie sugadintus failus, operacinė sistema siūlo patikrinti diską paleisties metu. Visi šie simptomai – rimtas signalas veikti nedelsiant.
Programos disko būklei stebėti
Geriausia nemokama programa šiam tikslui – CrystalDiskInfo. Ji paprasta, aiški ir puikiai atlieka savo darbą. Po diegimo iš karto pamatysite disko temperatūrą, bendrą būklę ir visus S.M.A.R.T. parametrus. Programa net spalvomis pažymi disko būklę: mėlyna – viskas gerai, geltona – reikia atkreipti dėmesį, raudona – skubiai darykite atsarginę kopiją ir keiskite diską.
Hard Disk Sentinel – dar viena puiki programa, turinti nemokamą ir mokamą versiją. Ji ne tik rodo disko būklę, bet ir gali atlikti įvairius testus, stebėti temperatūrą realiuoju laiku, net siųsti įspėjimus el. paštu, jei kas nors ne taip. Mokamoje versijoje galima nustatyti automatinį duomenų atsarginį kopijavimą, kai disko būklė pablogėja.
HD Tune – universali programa, leidžianti ne tik stebėti S.M.A.R.T. duomenis, bet ir atlikti greičio testus, ieškoti klaidų, tikrinti blogus sektorius. Nemokama versija turi pakankamai funkcijų įprastam vartotojui.
Jei naudojate SSD diską, gamintojo programa dažnai būna geriausia pasirinkimas. Samsung Magician, Crucial Storage Executive, Western Digital Dashboard – visos šios programos specialiai pritaikytos konkretiems diskams ir rodo tikslesnę informaciją nei universalios programos.
Į kokius S.M.A.R.T. parametrus kreipti dėmesį
Reallocated Sectors Count – vienas svarbiausių parametrų. Jis rodo, kiek blogų sektorių diskas jau rado ir pakeitė atsarginiais. Jei šis skaičius didėja – diskas tikrai genda. Keletas realokuotų sektorių dar nieko blogo nereiškia, bet jei jų daugėja – laikas ruoštis keisti diską.
Current Pending Sector Count – sektoriai, kuriuos diskas įtaria esant blogus, bet dar nėra tikras. Jei šis parametras ne nulinis ir nedingsta – tai blogas ženklas. Diskas bando juos perskaityti, ir jei nepavyks, jie taps realokuotais sektoriais.
Uncorrectable Sector Count – sektoriai, kurių diskas negali perskaityti jokiu būdu. Jei šis skaičius didesnis už nulį – duomenys tose vietose prarandami negrįžtamai. Tai rimtas gedimo požymis.
Temperature – temperatūra. Mechaniniai diskai turėtų veikti 30-45°C temperatūroje. Jei temperatūra viršija 50°C – diskas perkais ir jo gyvavimo laikas trumpėja. SSD diskai gali dirbti aukštesnėje temperatūroje, bet ir jiems virš 70°C jau per karšta.
Power-On Hours – kiek valandų diskas dirbo. Tai padeda įvertinti disko amžių. Mechaniniai diskai paprastai tarnauja 20,000-50,000 valandų (3-6 metai nuolatinio darbo). SSD diskai gyvena ilgiau, bet ir jie ne amžini.
Kaip prižiūrėti kietąjį diską
Pirmiausia – ventiliacija. Įsitikinkite, kad kompiuterio korpuse yra gera oro cirkuliacija. Dulkės – disko priešas numeris vienas. Jos kaupiasi ant ventiliatorių, trukdo orui cirkuliuoti, ir diskas pradeda kaisti. Bent kartą per pusmetį praverskite kompiuterį ir išvalykite dulkes. Naudokite suslėgtą orą arba minkštą šepetėlį.
Defragmentacija – svarbi mechaniniams diskams. Windows 10 ir 11 ją atlieka automatiškai, bet verta kartais patikrinti, ar tikrai taip yra. Eikite į disko savybes, pasirinkite „Tools” ir pažiūrėkite defragmentacijos būseną. Dėmesio: SSD diskų defragmentuoti NEREIKIA! Tai tik sutrumpins jų gyvavimo laiką.
Laisvos vietos palaikymas – diskas turėtų turėti bent 15-20% laisvos vietos. Kai diskas perpildytas, sistema turi daugiau dirbti ieškodama vietos naujiems failams, o tai didina disko apkrovimą ir nusidėvėjimą. Be to, perpildytas diskas lėtesnis.
Reguliarūs patikrinimai – bent kartą per mėnesį paleiskite CrystalDiskInfo ar panašią programą ir pažiūrėkite, ar viskas gerai. Tai užtrunka 30 sekundžių, bet gali išgelbėti jūsų duomenis.
Fiziniai smūgiai – mechaninių diskų didžiausia baimė. Niekada nejudinkite veikiančio kompiuterio, ypač nešiojamo. Jei reikia perkelti stacionarų kompiuterį – išjunkite jį, palaukite minutę, kad diskas sustotų suktis, ir tik tada kelkite. Nešiojamą kompiuterį visada nešiokite atsargiai.
Atsarginės kopijos – jūsų draudimas
Nesvarbu, kaip gerai prižiūrite diską – jis vis tiek kada nors suges. Tai ne „ar”, o „kada” klausimas. Todėl atsarginės kopijos nėra prabanga, o būtinybė.
3-2-1 taisyklė – turėkite 3 duomenų kopijas, 2 skirtingose laikmenose, 1 ne toje pačioje vietoje. Pavyzdžiui: originalai kompiuteryje, kopija išoriniame diske, kopija debesyje. Taip esate apsaugoti nuo bet kokios nelaimės.
Windows turi integruotą „File History” funkciją, kuri automatiškai kopijuoja jūsų failus į išorinį diską. Nustatykite ją vieną kartą, ir sistema pati rūpinsis atsarginėmis kopijomis. Taip pat yra „Backup and Restore” funkcija, leidžianti sukurti viso sistemos atvaizdą.
Debesų sprendimai – Google Drive, OneDrive, Dropbox. Nemokamos versijos paprastai siūlo 5-15 GB vietos, ko pakanka svarbiems dokumentams. Mokamos versijos kainuoja nuo kelių eurų per mėnesį ir suteikia šimtus gigabaitų ar net terabaitus vietos.
Išoriniai diskai – paprastas ir patikimas būdas. Įsigykite išorinį diską (geriau du) ir reguliariai kopijuokite į jį svarbius duomenis. Vieną diską laikykite namuose, kitą – darbe ar pas draugus. Taip esate apsaugoti net nuo gaisro ar vagystės.
SSD privalumai ir jų priežiūra
SSD (Solid State Drive) diskai neturi judančių dalių, todėl jie patikimesni už mechaninius diskus. Jie nekenčia smūgių, dirba tyliai, suvartoja mažiau energijos ir yra neįtikėtinai greiti. Jei vis dar naudojate mechaninį diską kaip sisteminį – SSD bus geriausias atnaujinimas, kokį galite padaryti savo kompiuteriui.
Tačiau SSD turi savo ypatumus. Jie turi ribotą įrašymo ciklų skaičių. Kiekviena SSD atmintinės ląstelė gali būti perrašyta tik tam tikrą kartų skaičių (paprastai tūkstančius kartų). Skamba bauginančiai, bet praktikoje šiuolaikiniai SSD diskai tarnauja 5-10 metų ar ilgiau įprastam vartotojui.
TRIM komanda – svarbi SSD funkciją. Ji leidžia operacinei sistemai pranešti diskui, kurie duomenų blokai nebereikalingi. Windows 7 ir naujesni ją palaiko automatiškai. Patikrinkite, ar ji įjungta: atidarykite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite „fsutil behavior query DisableDeleteNotify”. Jei atsakymas „0” – TRIM veikia.
Over-provisioning – SSD gamintojų triukas ilgesniam gyvavimo laikui. Dalis disko talpos paliekama neprieinama vartotojui ir naudojama pakeisti nusidėvėjusias ląsteles. Kai kurie SSD leidžia rankiniu būdu padidinti šią rezervuotą vietą gamintojo programoje, taip pratęsiant disko gyvavimo laiką.
Kai diskas jau genda – ką daryti
Jei programa rodo, kad disko būklė blogėja – nedelskit. Pirmas žingsnis – nedelsiant darykite atsarginę kopiją. Net jei diskas dar veikia normaliai, jis gali sustoti bet kurią akimirką. Kopijuokite svarbiausius duomenis pirmiausia, tada viską kita.
Jei diskas jau labai lėtas ar nebestartauja sistema – nebandykite jo remontuoti patys. Kiekvienas įjungimas gali būti paskutinis. Jei duomenys labai svarbūs ir neturite atsarginės kopijos – kreipkitės į profesionalų duomenų atkūrimo specialistą. Taip, tai brangu (nuo šimto iki tūkstančių eurų), bet tai vienintelis būdas atgauti duomenis iš rimtai sugadinto disko.
Programinės klaidos kartais gali būti ištaisytos. Windows turi integruotą „chkdsk” įrankį, kuris gali pataisyti failų sistemos klaidas. Paleiskite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite „chkdsk C: /f /r” (pakeiskite C: į reikiamą disko raidę). Kompiuteris pasiūlys atlikti patikrinimą kito paleidimo metu – sutikite. Procesas gali užtrukti kelias valandas.
Mechaninio disko garsai – jei diskas traška, cypia ar keistai ūžia – nieko nepadarysite. Tai mechaninis gedimas, ir diskas turi būti keičiamas. Bet kokios programinės priemonės čia nepadės.
Protingas požiūris į duomenų saugumą
Kietojo disko priežiūra nėra raketų mokslas. Reikia tik šiek tiek dėmesio ir reguliarumo. Kartą per mėnesį patikrinkite disko būklę, pasirūpinkite ventiliacija, darykite atsargines kopijas – ir jūsų duomenys bus saugūs.
Nepamirškite, kad technologija nėra tobula. Net naujas, brangus diskas gali sugesti be įspėjimo. Todėl atsarginės kopijos – ne paranoja, o normalus požiūris į savo duomenis. Geriau praleisti valandą per mėnesį kopijuojant failus, nei verkti praradus metų darbo rezultatus ar šeimos nuotraukas.
Investuokite į gerą kokybę. Pirkdami naują diską, rinkitės patikimus gamintojus – Western Digital, Seagate, Toshiba mechaniniams diskams, Samsung, Crucial, Western Digital SSD diskams. Taupymas ant disko – blogiausias taupymas, kokį galite padaryti. Skirtumas tarp pigaus ir kokybisko disko – keliolika eurų, bet patikimumas skiriasi kardinaliai.
Ir paskutinis patarimas – klausykite savo kompiuterio. Jei jis pradeda elgtis keistai, nepraleiskite šių signalų pro ausis. Dažniausiai problemos neprasideda staiga – jos kaupiasi laipsniškai. Pastebėję keistumų, nedelsdami patikrinkite, kas vyksta. Kelios minutės dabar gali sutaupyti daug nervų ir pinigų vėliau.
