Kai internetas dingsta dėl mechaninės gedimo
Kiekvienas, kas naudojasi stalinio kompiuterio ar nešiojamojo LAN jungtimi, anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu nesmagumo momentu – kištukas tiesiog nebelaiko arba ryšys nuolat nutrūksta. Kartais tai būna subtilu: internetas veikia, bet greitis šokinėja, o kartais problema akivaizdi – kabelis tiesiog iškrenta iš lizdo. Dažniausiai kaltas pats RJ45 lizdas, kuris per metus susidėvi, ypač jei dažnai kišate ir traukiate kabelį.
Pirmiausia reikia suprasti, kad LAN lizdas nėra amžinas. Viduje yra mažytės metalinės plokštelės, kurios spaudžia kabelio kontaktus. Jos gali sulinkti, oksidavotis arba tiesiog nusilpti. Plastikinis fiksatorius taip pat dažnai būna kaltas – tas mažytis spragtelėjimas, kurį girdite įkišdami kabelį, ateina iš plastikinio kabliuko, kuris įsikabina į lizdą. Jei šis mechanizmas sulaužytas, kabelis tiesiog nebelaiko.
Kaip nustatyti, kad problema tikrai lizde
Prieš griebdamiesi litavimo įrankių ar pirkdami naują lizdą, verta įsitikinti, kad problema tikrai mechaninė. Pirmiausia pabandykite kitą tinklo kabelį – galbūt gedimas yra pačiame kabelyje, o ne lizde. Jei turite kitą kompiuterį ar nešiojamąjį, pabandykite tą patį kabelį ten. Taip pat patikrinkite tinklo nustatymus – kartais problema yra programinėje pusėje.
Jei kabelis veikia kitur, bet jūsų kompiuteryje ne, tada tikrai laikas žiūrėti į patį lizdą. Apžiūrėkite jį su žibintuvėliu – ar matote sulinkusių kontaktų? Ar plastikinis fiksatorius atrodo pažeistas? Bandykite švelniai pajudinti kabelį kai jis įkištas – jei ryšys dingsta ir atsiranda, problema akivaizdi.
Dar vienas būdas – įjunkite kompiuterį ir žiūrėkite į LED indikatorius šalia lizdo. Paprastai jų būna du: vienas rodo ryšį (link), kitas – duomenų perdavimą (activity). Jei šie indikatoriai nemirksi arba nemirksi netaisyklingai, kai judinate kabelį, turite mechaninę problemą.
Greitieji sprendimai kai nėra laiko remontuoti
Kartais problema ištinka pačiu nepatogiausiu metu – galbūt dirbate iš namų ir turite svarbų susitikimą, o kabelis tiesiog nebelaiko. Yra keletas laikinų sprendimų, kurie gali padėti išlaikyti ryšį bent jau trumpam laikui.
Pirmasis ir paprasčiausias – naudokite lipnią juostą arba izoliacinę juostą, kad prilaikytumėte kabelį vietoje. Tai skamba keistai, bet veikia. Tiesiog pritvirtinkite kabelį prie kompiuterio korpuso taip, kad nebūtų jokio tempimo pačiame lizde. Svarbu, kad kabelis būtų įkištas iki galo ir nejudėtų.
Jei turite USB-Ethernet adapterį arba galite greitai nusipirkti (jie nebrangūs, apie 10-15 eurų), tai puikus laikinas sprendimas. Šie adapteriai veikia iškart, Windows juos atpažįsta automatiškai, ir jūs vėl turite stabilų ryšį. Kai kurie net palaiko gigabitinį greitį, nors pigesni modeliai paprastai ribojasi 100 Mbps.
Trečias variantas – jei jūsų kompiuteris turi Wi-Fi, galite laikinai persijungti į belaidį ryšį. Žinoma, tai ne idealus sprendimas, ypač jei žaidžiate žaidimus ar reikia stabilaus ryšio, bet kritinėms situacijoms tikrai tinka.
Pasiruošimas lizdo keitimui
Jei nusprendėte keisti lizdą patys, pirmiausia reikia įsigyti tinkamą dalį. LAN lizdai skiriasi priklausomai nuo įrenginio tipo. Nešiojamiesiems kompiuteriams dažniausiai naudojami SMD (paviršinio montavimo) lizdai, kurie yra gana maži ir litavimo procesas reikalauja tikslesnio darbo. Staliniams kompiuteriams – paprastai tai integruotos pagrindinės plokštės lizdai arba tinklo plokštės lizdai.
Geriausia praktika – išardyti įrenginį ir nufotografuoti esamą lizdą iš visų pusių. Tada galite ieškoti tiksliai tokio paties modelio internete. AliExpress, eBay ar specializuotose elektronikos parduotuvėse rasite daugybę variantų. Kaina paprastai svyruoja nuo 1 iki 5 eurų. Pirkite keletą vienetų – jie maži ir pigūs, o turėti atsarginį visada praverčia.
Įrankiams reikės: litavimo stoties (geriausia su temperatūros reguliavimu), plonos litavimo vielos, fliuso, atitinkamai sulitavimo juostos arba siurblio, pinceto, ir gero apšvietimo. Jei niekada nesate litavę, LAN lizdas nėra geriausia vieta pradėti mokytis – jie turi daug smulkių kontaktų ir lengva ką nors sugadinti.
Lizdo išlitavimas ir pasiruošimas naujo montavimui
Prieš pradedant litavimą, būtinai atjunkite visus maitinimo šaltinius ir išimkite bateriją, jei tai nešiojamasis. Elektrostatinis išlydis gali sugadinti jautrius komponentus, todėl naudokite antistatinę apyrankę arba bent jau reguliariai lieskite įžemintą metalinį paviršių.
Pirmiausia reikia pašalinti seną lizdą. Jei tai SMD lizdas, geriausia naudoti karštą orą (hot air station), bet jei tokio neturite, galite atsargiai litavimo stotelę. Paslaptis – neskubėti ir neperkaitinti plokštės. Nustatykite temperatūrą apie 350-370°C ir atsargiai šildykite kiekvieną kontaktą, kol lydmetalis suskystės. Kai visi kontaktai atlaisvinami, lizdas turėtų lengvai atsiskirti.
Dažnai lizdai turi ir mechaninius tvirtinimo taškus – dideles metalo kojas, kurios eina per plokštę ir sulituojamos iš kitos pusės. Šie taškai paprastai reikalauja daugiau šilumos, nes ten lydmetalio daugiau. Būkite kantrus ir nenaudokite jėgos – jei lizdas neatsiskiria, reiškia dar ne visi kontaktai atlaisvinti.
Po to, kai senas lizdas pašalintas, reikia išvalyti plokštę. Naudokite sulitavimo juostą arba siurblį, kad pašalintumėte seną lydmetalį iš kontaktų. Tai labai svarbus žingsnis – jei lieka per daug seno lydmetalio, naujas lizdas gali neatsisėsti teisingai arba kontaktai gali būti sujungti tarpusavyje (short circuit).
Naujo lizdo montavimas
Kai plokštė švari ir paruošta, laikas montuoti naują lizdą. Pirmiausia įsitikinkite, kad lizdas tiksliai atitinka seną – patikrinkite kontaktų išdėstymą ir mechaninių tvirtinimų vietas. Atsargiai įstatykite lizdą į vietą ir patikrinkite, ar jis gerai priglunda prie plokštės. Jei kažkas trukdo, nespaudykite – galbūt kontaktų skylutės dar nevisiškai švarios.
Pradėkite litavimą nuo mechaninių tvirtinimo taškų – tai padės išlaikyti lizdą vietoje, kol litavuosite smulkesnius kontaktus. Naudokite švarų litavimo antgalį ir nedaug fliuso. Fliusas padeda lydmetaliui geriau tekėti ir sukibti su kontaktais. Litavimo temperatūra turėtų būti apie 350°C – ne per karšta, kad nesugadintumėte plokštės, bet pakankamai, kad lydmetalis gerai susilietų.
Kiekvienas kontaktas turėtų turėti gražų, blizgantį lydmetalio kalnelio formą. Jei matote matinį, grumstuotą paviršių, tai reiškia šaltą litavimą – tokia jungtis nepatikima. Perlitavokite tokius kontaktus. Taip pat žiūrėkite, ar lydmetalis nenutekėjo tarp gretimų kontaktų – RJ45 lizdo kontaktai yra labai arti vienas kito, ir lengva juos netyčia sujungti.
Po litavimo, prieš surinkdami viską atgal, patikrinkite savo darbą su multimetru. Nustatykite jį į „continuity” režimą ir patikrinkite, ar kiekvienas kontaktas turi gerą ryšį su atitinkama plokštės linija. Taip pat patikrinkite, ar nėra trumpųjų jungčių tarp gretimų kontaktų.
Testavimas ir galimų problemų sprendimas
Kai lizdas sulituotas ir viskas atrodo gerai, laikas surinkti kompiuterį ir testuoti. Pirmas įjungimas po tokio remonto visada šiek tiek jaudinantis – jei kažką sugadinote, gali būti ir rimtesnių problemų nei tiesiog neveikiantis tinklas.
Įjunkite kompiuterį ir stebėkite, ar jis normaliai užsikrauna. Jei taip, įkiškite tinklo kabelį ir žiūrėkite į LED indikatorius. Jei jie užsidega ir mirksi normaliai, tai geras ženklas. Patikrinkite Windows tinklo nustatymus – ar sistema mato tinklo adapterį? Ar gauna IP adresą?
Jei ryšys neatsiranda, pirmas dalykas – patikrinkite, ar kabelis tikrai įkištas iki galo ir gerai fiksuojamas. Kartais naujas lizdas gali būti šiek tiek standesnis nei senas. Jei ir tai nepadeda, reikės vėl ardyti ir tikrinti litavimo kokybę. Dažniausios problemos: šaltas litavimas viename ar keliuose kontaktuose, arba trumpoji jungtis tarp gretimų kontaktų.
Dar viena galima problema – mechaniškai pažeista pati tinklo plokštės schema. Jei per daug kaitinote plokštę ardydami seną lizdą, galėjote atplėšti kontaktų takelius. Tokiu atveju reikės ieškoti schemos ir bandyti taisyti su plonais laidais, bet tai jau gana sudėtingas darbas.
Kai geriau kreiptis į specialistus ir ilgalaikė priežiūra
Nors LAN lizdo keitimas nėra raketos mokslas, yra situacijų, kai geriau palikti tai profesionalams. Jei niekada nesate litavę, o jūsų kompiuteris dar garantijoje arba labai brangus, rizikuoti neverta. Profesionalus remontas paprastai kainuoja 20-40 eurų, priklausomai nuo įrenginio tipo ir regiono. Tai gana protinga kaina už ramybę ir garantiją, kad darbas atliktas teisingai.
Taip pat verta kreiptis į specialistus, jei problema ne tik lizde – pavyzdžiui, jei matote pažeistų plokštės takelių arba kitų komponentų šalia lizdo. Tokie atvejai reikalauja daugiau patirties ir įrangos. Nešiojamųjų kompiuterių atveju, kur viskas labai kompaktiška ir smulku, profesionalus remontas taip pat dažnai geresnė idėja.
Kad ateityje išvengtumėte tokių problemų, būkite atsargūs su tinklo kabeliu. Niekada netraukite jo tempiant – visada laikykite už paties kištuko. Jei kabelis dažnai būna kelyje ar kas nors ant jo užkliūva, apsvarstykite Wi-Fi adapterio naudojimą arba kabelio valdymo sprendimus. Dulkės ir nešvarumai taip pat gali kauptis lizde, todėg kartą per metus švelniai išvalykite jį suspaustu oru.
Jei pastebite, kad kabelis pradeda laisviau sėdėti lizde arba kartais praranda ryšį, nedelskite – geriau pakeisti lizdą dabar, kol problema nedidelė, nei laukti, kol visiškai suges. Ankstyvas reagavimas gali išgelbėti nuo didesnių problemų, kai pažeidžiami ir kiti plokštės komponentai dėl blogų kontaktų ar trumpųjų jungčių.
Ir paskutinis patarimas – jei keičiate lizdą patys, darykite nuotraukas kiekviename žingsnyje. Tai labai padeda surinkimo metu, kai reikia prisiminti, kaip viskas buvo sujungta. Taip pat naudinga turėti dokumentaciją, jei ateityje reikės vėl kažką taisyti. Technologijos tampa vis sudėtingesnės, bet pagrindiniai remonto principai lieka tie patys – kantrus, atidus darbas ir geras pasiruošimas.
