Kodėl dulkės yra kompiuterio priešas numeris vienas
Kai pirmą kartą susidūriau su kompiuterio perkaitimu, nė neįtariau, kad problema slypi ne sudėtingoje programinėje įrangoje ar gedusiame komponente. Tiesiog per kelerius metus viduje susikaupė tokia dulkių storymė, kad aušinimo ventiliatoriai vos bepasisukdavo. Tai labai dažna problema, kurią daugelis ignoruoja tol, kol kompiuteris pradeda keistai elgtis.
Dulkės kompiuterio viduje veikia kaip šiluminė antklodė – jos apgaubia kompiuterio komponentus ir neleidžia jiems normaliai atiduoti šilumos. Procesorius gali įkaisti iki 90-100 laipsnių, vaizdo plokštė pradeda troškuliuoti, o standieji diskai dirba neoptimaliomis sąlygomis. Visa tai trumpina jų tarnavimo laiką ir gali sukelti netikėtus gedimus.
Ypač aktualu tai žmonėms, kurie laiko kompiuterius ant grindų arba kambariuose su kilimu. Ten dulkių koncentracija daug didesnė, o jūsų kompiuteris veikia kaip dulkių siurblys, kuris per metus gali prisiurbti stebėtiną kiekį nešvarumų. Rūkantys namuose taip pat turėtų būti ypač budrūs – nikotino dervos kartu su dulkėmis sukuria lipnią masę, kurią išvalyti dar sunkiau.
Kaip suprasti, kad laikas valyti
Kompiuteris pats jums pasakys, kada jam reikia pagalbos. Pirmasis ir akivaizdiausias ženklas – padidėjęs triukšmas. Jei anksčiau tyliai dirbęs kompiuteris dabar skamba kaip lėktuvas prieš pakilimą, greičiausiai ventiliatoriai kovoja su dulkėmis arba stengiasi atšaldyti perkaitusį sistemą.
Antras požymis – staigūs išsijungimai arba „mėlynieji ekranai”. Kai procesorius ar vaizdo plokštė pasiekia kritinę temperatūrą, sistema automatiškai išsijungia, kad apsisaugotų nuo gedimo. Tai tarsi paskutinė gynybos linija, bet geriau iki to neleisti.
Pastebėjau, kad žaidimai ar reiklios programos pradeda stabčioti ar lėtėti? Tai taip pat gali būti perkaitimo požymis. Komponentai, siekdami apsisaugoti, sumažina savo darbo dažnį (tai vadinama „thermal throttling”), todėl našumas krenta. Jūsų galingas žaidimų kompiuteris staiga pradeda veikti kaip senas nešiojamasis – ne dėl to, kad pasenęs, o tiesiog dėl to, kad užtroškęs.
Galite ir tiesiogiai patikrinti temperatūras. Programos kaip HWMonitor, Core Temp ar MSI Afterburner parodo tikslias komponentų temperatūras. Jei procesorius ramybės būsenoje rodo daugiau nei 50 laipsnių, o apkrovus šoka virš 85 – tikrai laikas atidaryti korpusą ir pažiūrėti, kas viduje.
Kas nutinka, kai ignoruojame valymą
Pažįstu žmogų, kuris niekada nevalė savo kompiuterio per penkerius metus. Kai pagaliau atėjo pas mane su problema, kad sistema nuolat lūžta, atidarius korpusą radau tikrą dulkių kilimą. Procesorinis aušintuvas buvo tiek užkimštas, kad pro jį praktiškai nepereidavo oras. Temperatūros siekė 95 laipsnius net naršant internete.
Ilgalaikis perkaitimas daro rimtą žalą. Procesoriai ir vaizdo plokštės, nors ir turi apsaugos mechanizmus, vis tiek degraduoja greičiau veikdami aukštoje temperatūroje. Kondensatoriai ant motininės plokštės gali išsipūsti ar net sprogti. Standieji diskai, ypač mechaniniai HDD, labai nekenčia karščio – jų tarnavimo laikas gali sutrumpėti perpus.
Be to, ventiliatoriai, dirbdami maksimaliais apsukais bandydami atšaldyti sistemą, susidėvi daug greičiau. Guoliai išsieikvoja, atsiranda mechaninių problemų. O naujo ventiliatoriaus keitimas kainuoja pinigų, nors problemos priežastis buvo paprasta – nevalytas korpusas.
Elektros sąskaitos taip pat didėja. Taip, perskaitėte teisingai. Perkaitęs kompiuteris vartoja daugiau energijos, nes komponentai dirba neefektyviai, o ventiliatoriai sukasi maksimaliais apsukais. Per metus tai gali sudaryti keliolika eurų skirtumą.
Kokius įrankius reikia valymui
Nebūtina pirkti brangių profesionalių įrankių. Aš daugumą valymų atlieku su keliais paprastais daiktais. Pirmiausia – suslėgto oro balionėlis. Juos galima nusipirkti bet kurioje kompiuterių ar elektronikos parduotuvėje už kelis eurus. Tai pagrindinis ginklas prieš dulkes.
Svarbu: nenaudokite namų dulkių siurblio! Tai labai paplitusi klaida. Dulkių siurblys generuoja statinę elektros įkrovą, kuri gali sugadinti jautrius komponentus. Be to, jo siurbimo galia gali būti per didelė ir pažeisti ventiliatorių menteles ar net išplėšti mažus komponentus.
Minkštas šepetėlis arba dažų teptukas puikiai tinka sunkiau pasiekiamoms vietoms. Aš naudoju įvairių dydžių teptukelius – didesnius plačioms zonoms, mažesnius smulkioms detalėms. Tik įsitikinkite, kad šeriai natūralūs ir nelimpa statinės elektros.
Izopropilo alkoholis (90% ar didesnis) ir mikroplaušo šluostės praverčia valyti termopastą ar lipnius nešvarumus. Paprastas spiritas iš vaistinės netinka – jame per daug vandens. Reikia būtent izopropilo alkoholio, kuris greitai išgaruoja ir nepalieka likučių.
Antistatinės pirštinės ar apyrankė – nebūtina, bet rekomenduojama, ypač jei jūsų namuose sausas oras ir dažnai jaučiate statinę elektros įkrovą. Aš paprastai tiesiog palietęs metalinį nepadengtą paviršių (pvz., radiatorių) prieš liesdamas komponentus, kad išsikrautu.
Teisingas valymo procesas žingsnis po žingsnio
Pirmas ir svarbiausias dalykas – išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo laidą. Skamba akivaizdžiai, bet tikrai esu matęs žmonių, kurie bandė valyti įjungtą kompiuterį. Palaukite kelias minutes, kad komponentai atvėstų ir išsikrautų kondensatoriai.
Išneškite kompiuterį laukan arba į balkoną, jei įmanoma. Dulkių bus daug, ir geriau, kad jos skristų ne jūsų gyvenamojoje erdvėje. Jei tai neįmanoma, bent jau atidarykite langą ir galbūt padėkite kažką ant grindų.
Atidarykite korpuso šoninius dangčius. Daugumoje korpusų tai paprasta – atsukami keli varžtai gale. Kai kuriuose šiuolaikiniuose korpusuose yra greitojo atlaisvinimo mechanizmai. Nuimkite abu šoninius dangčius, kad turėtumėte gerą prieigą.
Dabar pradėkite pūsti suslėgtu oru. Laikykite balionėlį vertikaliai (kaip nurodyta ant etikietės) ir pūskite trumpais, kontroliuojamais pūstelėjimais. Nelaikykite mygtuko nuspaudę ilgai – gali išeiti skystis, kuris palieka dėmes. Kai pučiate ant ventiliatorių, sulaikykite juos pirštu ar krapštuku, kad nesisuktu – greitai besisukantis ventiliatorius gali sugeneruoti elektros srovę ir pažeisti motininę plokštę.
Ypatingą dėmesį skirkite procesorinio aušintuvo radiatorių sparnams – ten dulkės kaupiasi labiausiai. Pūskite iš abiejų pusių. Vaizdo plokštės aušintuvas taip pat dažnai būna užkimštas. Jei turite filtrus korpuso priekyje ar apačioje, išimkite juos ir išvalykite atskirai – galite net nuplauti vandeniu ir gerai išdžiovinti.
Maitinimo blokas taip pat kaupia dulkes, bet čia būkite atsargūs. Jei galite lengvai pasiekti jo ventiliatorių – pūskite. Jei ne – geriau neardykite, nebent tikrai žinote, ką darote. Maitinimo bloke gali likti pavojinga įkrova net ir išjungtam.
Terminės pastos keitimas – kada ir kaip
Terminė pasta – tai specialus junginys tarp procesoriaus ir aušintuvo, kuris užpildo mikroskopines oro kišenes ir pagerina šilumos perdavimą. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir praranda savybes. Jei jūsų kompiuteriui daugiau nei 3-4 metai ir niekada nekeitėte pastos, tikrai verta tai padaryti.
Aš rekomenduoju keisti terminę pastą kartu su vidiniu valymu, jei matote, kad temperatūros vis dar aukštos net po išvalymo. Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia būti atsargiems. Pirmiausia reikia nuimti procesorinį aušintuvą – paprastai jis laikomas keturiais varžtais ar specialia spaustuvo sistema.
Senąją pastą nuvalykite izopropilo alkoholiu ir mikroplaušo šluoste. Valykite tiek procesoriaus paviršių, tiek aušintuvo pagrindą, kol bus visiškai švaru ir blizgu. Tai gali užtrukti – sena pasta būna tikrai kieta.
Naujos pastos reikia labai nedaug – maždaug ryžio grūdo dydžio lašelis procesoriaus centre. Daugelis žmonių deda per daug, o tai tik blogina šilumos perdavimą. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati pasiskirs dėl spaudimo. Nereikia jos tepti ar skleisti – tiesiog lašas centre ir tiek.
Kokią pastą rinktis? Pradedantiesiems rekomenduoju Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1 – jos nebrangios, kokybiškas ir lengvai tepamos. Jei norite maksimalaus efektyvumo ir nesibaiminate kainų, Thermal Grizzly Kryonaut yra puiki, bet tikrai ne būtina paprastam naudotojui.
Kaip dažnai reikėtų valyti
Tai priklauso nuo jūsų aplinkos. Jei kompiuteris stovi ant stalo švariam kambaryje, be augintinių, be rūkymo – pakanka valyti kartą per metus. Tai yra mano standartinė rekomendacija daugumai žmonių.
Tačiau jei turite šunis ar kates, ypač ilgaplaukius, valyti reikėtų kas 6 mėnesius. Gyvūnų plaukai ir dulkės kuria ypač problemišką kombinaciją. Esu matęs kompiuterių, kuriuose buvo tikri plaukų kamuoliai – atrodė, kad viduje gyvena atskiras gyvūnas.
Rūkantys patalpose turėtų valyti dar dažniau – kas 3-4 mėnesius. Nikotino dervos lipdo dulkes ir sukuria sunkiai valomus sluoksnius. Kartais tenka naudoti specialius valiklius, nes paprastas pūtimas nebepadeda.
Jei kompiuteris stovi ant grindų, ypač ant kilimo, tai taip pat didina dulkių kaupimosi greitį. Jei įmanoma, perkelkite jį ant stalo ar bent ant specialios stovelio. Jei ne – dažniau tikrinkite ir valykite.
Žaidimų kompiuteriai, kurie dirba didelėmis apkrovomis ir generuoja daugiau šilumos, taip pat nusipelno dažnesnio dėmesio. Ventiliatoriai sukasi greičiau, todėl ir dulkių prisiurbia daugiau. Kas 6-8 mėnesiai būtų optimalu.
Prevencija – kaip sumažinti dulkių kaupimąsi
Geriau užkirsti kelią problemai, nei vėliau ją spręsti. Korpuso dulkių filtrai – tai pirmoji gynybos linija. Daugelis šiuolaikinių korpusų jau turi įmontuotus filtrus priekyje ir apačioje. Jei jūsų korpusas jų neturi, galite nusipirkti universalius filtrus ir pritvirtinti magnetu ar lipnia juosta.
Šiuos filtrus reikia valyti daug dažniau nei pačią sistemą – kas mėnesį ar du. Tai paprasta: ištraukiate, išpurškiate ar nuplaunate vandeniu, išdžiovinate ir grąžinate atgal. Penki minučių darbo, kuris sutaupo valandas vėliau.
Teigiamas slėgis korpuse taip pat padeda. Tai reiškia, kad oro įpučiama daugiau, nei ištraukiama. Tokiu atveju oras išeina per visas korpuso angas, o ne įsiurbiamas su dulkėmis. Paprastai tai pasiekiama turint daugiau arba galingesnių ventiliatorių priekyje (įpučiančių) nei gale (ištraukiančių).
Kambario švarumas taip pat svarbus. Reguliarus dulkių šluostymas ir siurbimas sumažina bendrą dulkių kiekį ore. Taip pat venkite dėti kompiuterį šalia radiatorių ar kitų šilumos šaltinių – tai tik apsunkina aušinimą.
Kai valymas tampa įpročiu, o ne problema
Suprantu, kad daugeliui žmonių kompiuterio korpuso atvėrimas atrodo bauginantis. Bet tikrovėje tai paprasta procedūra, kuri tampa dar paprastesnė po pirmojo karto. Dabar aš savo kompiuterį valau kiekvieną pavasarį kaip ritualą – išneša į balkoną, penkiolika minučių su suslėgtu oru, ir sistema vėl kvėpuoja laisvai.
Temperatūrų skirtumas po valymo būna įspūdingas. Esu matęs atvejų, kai procesorius po valymo vėso 15-20 laipsnių žemiau. Tai ne tik prailgina komponentų gyvenimą, bet ir leidžia jiems veikti maksimaliu našumu. Žaidimai tampa sklandesni, programos reaguoja greičiau, o visas kompiuteris dirba tyliau.
Investicija į valymą yra minimali – suslėgto oro balionėlis kainuoja 5-10 eurų ir jo užtenka keliems valymams. Palyginkite tai su naujų komponentų kainom ar remonto paslaugų kainomis. Prevencija visada pigesnė už gydymą.
Taigi nebelaukite, kol kompiuteris pradės keistai elgtis. Pasižiūrėkite į kalendorių – kada paskutinį kartą valysite savo sistemą? Jei atsakymas „niekada” ar „neatmenu” – šis savaitgalis būtų puikus laikas pradėti. Jūsų kompiuteris padėkos jums tyliu darbu, žemomis temperatūromis ir ilgu tarnavimo laiku. O jūs džiaugsitės žinodami, kad pasirūpinote savo technologija tinkamai.
