Kas ta termopasta ir kam ji reikalinga
Turbūt daugelis esate girdėję apie termopastą, bet ne visi supranta, kodėl tai tokia svarbi kompiuterio dalis. Iš esmės tai specialus termiškai laidus junginys, kuris užtikrina efektyvų šilumos perdavimą tarp procesoriaus ar vaizdo plokštės lustų ir jų aušintuvų.
Problema ta, kad net ir pačios geriausiai nušlifuotos metalo paviršiai mikroskopinio mastelio nėra idealiai lygūs. Tarp procesoriaus dangtelio ir aušintuvo pagrindo lieka mikroskopinės oro kišenės, o oras yra labai prastas šilumos laidininkas. Čia ir ateina į pagalbą termopasta – ji užpildo tas mikroskopines ertmes ir užtikrina gerą kontaktą.
Kai kompiuteris veikia, procesorius ar vaizdo plokštė generuoja didžiulį kiekį šilumos. Jei ši šiluma nebus efektyviai pašalinta, komponentai gali perkaisti, pradės veikti lėčiau (throttling), o ilgainiui gali net sugesti. Todėl termopastos kokybė ir būklė tiesiogiai veikia visos sistemos stabilumą ir ilgaamžiškumą.
Kaip suprasti, kad termopastą reikia keisti
Termopasta nėra amžina – laikui bėgant ji džiūsta, sukietėja ir praranda savo savybes. Bet kaip suprasti, kad atėjo laikas ją pakeisti? Yra keletas aiškių ženklų.
Pirmas ir akivaizdžiausias požymis – padidėjusi temperatūra. Jei pastebėjote, kad jūsų kompiuteris pradėjo labiau įkaisti nei įprastai, nors dulkės išvalytos, o aplinkos temperatūra nepasikeitė – tikėtina, kad kalta termopasta. Galite naudoti programas kaip HWMonitor, Core Temp ar MSI Afterburner temperatūrai stebėti.
Antras požymis – triukšmingesni ventiliatoriai. Kai termopasta praranda efektyvumą, procesorius ar vaizdo plokštė kaista labiau, todėl ventiliatoriai turi suktis greičiau, kad kompensuotų prastesnį šilumos perdavimą. Jei jūsų anksčiau tylus kompiuteris tapo triukšmingu, verta patikrinti termopastaą.
Trečias požymis – sumažėjęs našumas. Šiuolaikiniai procesoriai ir vaizdo plokštės turi apsaugos mechanizmus – kai temperatūra pasiekia kritinę ribą, jie automatiškai sumažina dažnius (throttling), kad apsisaugotų nuo pažeidimų. Jei žaidimai pradėjo lūžinėti ar programos veikti lėčiau, o temperatūros aukštos – termopasta gali būti priežastis.
Kiek dažnai reikėtų keisti termopastą
Čia nėra vieno universalaus atsakymo, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Tačiau galiu pasidalinti praktine patirtimi ir bendrais principais.
Paprastai kokybišką termopastą stacionariame kompiuteryje rekomenduojama keisti kas 2-4 metus. Jei naudojate pigesnę termopastą arba kompiuteris veikia aukštose temperatūrose (pavyzdžiui, vasarą be kondicionieriaus), geriau keisti dažniau – kas 1.5-2 metus.
Nešiojamiesiems kompiuteriams situacija šiek tiek kitokia. Dėl kompaktiškesnės konstrukcijos ir aukštesnių darbo temperatūrų, termopasta čia džiūsta greičiau. Laptopuose termopastą verta keisti kas 1-2 metus, ypač jei tai žaidimų ar darbo stotis, kuri intensyviai naudojama.
Yra ir išimčių. Jei įsigijote naudotą kompiuterį ar nešiojamąjį ir nežinote, kada paskutinį kartą buvo keista termopasta – geriau pakeiskite iš karto. Taip pat, jei kompiuteris buvo ilgai nenaudojamas (pusmetį ar ilgiau), termopasta galėjo išdžiūti net ir be apkrovos.
Kokią termopastą pasirinkti
Rinkoje yra daugybė termopastų, ir kainos svyruoja nuo kelių eurų iki 20-30 eurų už nedidelį tūbelę. Ar verta mokėti daugiau?
Pradedantiesiems ir standartiniams biuro kompiuteriams puikiai tinka vidutinės klasės termopastos kaip Arctic MX-4, Noctua NT-H1 ar Thermal Grizzly Kryonaut. Jos kainuoja 5-10 eurų ir užtikrina labai gerą šilumos perdavimą. Šios termopastos lengvai tepamos, nelaidžios elektrai ir tarnaus 3-4 metus be problemų.
Jei turite galingą žaidimų kompiuterį ar užsiimate overclockingu, galite pažvelgti į premium klasės termopastas. Thermal Grizzly Conductonaut ar Thermal Grizzly Hydronaut yra tarp geriausių rinkoje, bet jos brangesnės ir reikalauja atsargumo tepant.
Svarbu žinoti: skystas metalas (liquid metal) termopastos yra efektyviausios, bet jos tinka tik patyrusiems vartotojams. Jos yra elektrai laidžios, todėl net mažas lašelis ne ten gali sukelti trumpąjį jungimą. Be to, jos negali būti naudojamos su aliuminio aušintuvais – metalas chemiškai reaguoja su aliuminium.
Asmeniškai dažniausiai rekomenduoju Arctic MX-4 ar MX-5 – puikus kokybės ir kainos santykis, lengva naudoti, ir tikrai neapvilsite. Vieno tūbelio užtenka 10-20 kartų, priklausomai nuo kiekio, kurį naudojate.
Kaip teisingai pakeisti termopastą
Gerai, dabar prie praktiškiausios dalies. Termopastos keitimas nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti kelis svarbius dalykus.
Pirmiausia, jums reikės: naujos termopastos, izopropilo alkoholio (90% ar daugiau), vatinių pagaliukų ar bekūnių servetėlių, ir atsuktuvų. Prieš pradedant, išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo laidą. Palaukite bent 15-20 minučių, kad viskas atvėstų.
Nuimkite aušintuvą. Čia būkite atsargūs – kai kurie aušintuvai tvirtinami keturiais varžtais, kiti turi specialius fiksatorius. Svarbu atjungti ventiliatoriaus maitinimo laidą iš motininės plokštės. Kai nuimsite aušintuvą, pamatysite seną termopastą ant procesoriaus ir aušintuvo pagrindo.
Dabar reikia nuvalyti seną termopastą. Užpilkite vatinį pagaliuką izopropilo alkoholiu ir švelniai nuvalykite seną pastą nuo procesoriaus dangtelio. Kartais sena pasta būna labai sukietėjusi – tuomet gali tekti šiek tiek patrinti, bet nepersidarbuokite. Procesorius yra tvirtas, bet aušintuvo pagrindas gali būti šlifuotas, todėl stipriai netrinkite. Pakartokite tą patį su aušintuvo pagrindu. Paviršiai turi būti visiškai švarūs, be jokių senų pastos likučių.
Dabar pats atsakingiausias momentas – naujos termopastos tepimas. Yra daug metodų: taškelis centre, linija, X forma, išskirstymas plastikine kortele. Iš patirties galiu pasakyti, kad procesorius paprastai užtenka nedidelio žirnio dydžio taškelio centre. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati išsiplės. Svarbiausia – nenaudokite per daug! Per didelis kiekis nepagerins aušinimo, o gali net pabloginti, nes per stora pasta sluoksnis blogiau praleidžia šilumą.
Vaizdo plokštėms situacija šiek tiek sudėtingesnė, nes ten dažnai reikia tepti ne tik pagrindinį lustą, bet ir atminties lustus bei VRM komponentus. Čia jau reikia žinoti, ką darote, arba ieškoti specifinių instrukcijų jūsų vaizdo plokštės modeliui.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per savo karjerą esu matęs visokių nesąmonių su termopasta, todėl noriu pasidalinti dažniausiomis klaidomis.
Klaida numeris vienas – per daug termopastos. Kai kurie žmonės mano, kad daugiau yra geriau, ir išspaudžia pusę tūbelio ant procesoriaus. Rezultatas? Pasta išsiveržia į šonus, kartais net ant motininės plokštės lizdų, ir aušinimas faktiškai pablogėja. Atsiminkite: termopasta skirta tik mikroskopinėms ertmėms užpildyti, o ne būti storu sluoksniu tarp paviršių.
Antra klaida – netinkamai nuvalytas senas paviršius. Jei ant procesoriaus ar aušintuvo pagrindo lieka senų pastos likučių, nauja pasta negalės tinkamai atlikti savo funkcijos. Skirkite laiko ir nuvalykite viską iki galo. Jei izopropilo alkoholio neturite, galite naudoti acetono, bet jis agresyvesnis ir gali pažeisti kai kuriuos plastikus, todėl būkite atsargūs.
Trečia klaida – netinkamai pritvirtintas aušintuvas. Kai kurie žmonės bijo per stipriai priveržti varžtus, manydami, kad gali pažeisti procesorių. Rezultatas – prastas kontaktas ir aukštos temperatūros. Aušintuvą reikia tvirtinti tolygiai ir pakankamai stipriai. Jei yra keturi varžtai, veržkite kryžiumi (priešingus varžtus), po truputį, kad spaudimas būtų tolygus.
Ketvirta klaida – termopastos tepimas ant aušintuvo pagrindo vietoj procesoriaus. Nors teoriškai tai turėtų veikti, praktiškai lengviau kontroliuoti kiekį ir pasiskirstymą, kai pasta tepama ant procesoriaus. Be to, kai tepate ant aušintuvo ir bandote jį pritvirtinti, pasta gali pasislinkti.
Specialūs atvejai: nešiojamieji kompiuteriai ir vaizdo plokštės
Nešiojamuosiuose kompiuteriuose termopastos keitimas yra sudėtingesnis, bet dažnai būtinesnis nei stacionariuose. Laptopai veikia aukštesnėse temperatūrose dėl kompaktiškos konstrukcijos ir prastesnės ventiliacijos.
Prieš pradedant ardyti nešiojamąjį, būtinai pažiūrėkite YouTube vaizdo įrašų ar instrukcijų jūsų konkrečiam modeliui. Kiekvienas laptopas yra kitoks, ir kartais patekti prie procesoriaus gali būti sudėtinga. Kai kuriuose modeliuose reikia nuimti klaviatūrą, kituose – visą apatinį korpusą. Būkite atsargūs su plonais laidais ir jungtimis.
Laptopuose dažnai vienas šiluminis vamzdis jungia ir procesorių, ir vaizdo lustą (jei yra diskretus GPU). Tai reiškia, kad reikės keisti termopastą abiejose vietose. Taip pat laptopuose dažnai naudojami terminiai padeliai (thermal pads) atminties lustams ar kitiems komponentams – jei jie susidėvėję ar suplyšę, geriau juos pakeisti naujais.
Vaizdo plokštėse termopastos keitimas yra panašus į procesoriaus, bet su keliais niuansais. Pirma, reikia nuimti visą aušinimo sistemą, kuri dažnai tvirtinama daugybe mažų varžtų. Svarbu atsiminti, kuris varžtas iš kur, nes jie gali būti skirtingo ilgio. Antra, kaip minėjau anksčiau, gali tekti tepti ne tik pagrindinį GPU lustą, bet ir keisti terminius padelius ant atminties lustų ir VRM.
Vienas patarimas vaizdo plokštėms: jei jūsų plokštė dar garantijoje, patikrinkite garantijos sąlygas. Kai kurie gamintojai (pvz., EVGA) leidžia keisti termopastą neprarandant garantijos, kiti – ne. Jei plokštė dar garantijoje ir veikia normaliai, galbūt verta palaukti.
Ar tai tikrai padeda ir ko tikėtis
Dabar apie tai, ko realiai galite tikėtis po termopastos keitimo. Rezultatai labai priklauso nuo to, kokios būklės buvo sena pasta ir kokią naują naudojate.
Jei keičiate 3-4 metų senumo termopastą, kuri jau išdžiūvusi, temperatūrų sumažėjimas gali būti įspūdingas – 10-20 laipsnių Celsijaus ar net daugiau. Esu matęs atvejų, kai senas nešiojamasis, kuris throttlino ir veikė 95-100 laipsnių temperatūroje, po termopastos keitimo nukrito iki 70-75 laipsnių ir vėl pradėjo veikti normaliai.
Jei pasta dar gana nauja (metų ar mažiau), skirtumas bus mažesnis – galbūt 2-5 laipsniai. Bet net ir tai gali būti svarbu, jei jūsų sistema jau veikia ties kritinėmis temperatūromis.
Perjungimas iš pigios į premium termopastą paprastai duoda 2-4 laipsnių skirtumą. Tai nėra dramatiškas pokytis, bet entuziastams ir overclockinimo mėgėjams tai gali būti svarbu. Paprastam vartotojui vidutinės klasės termopastos visiškai pakanka.
Svarbu suprasti, kad termopastos keitimas nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Jei jūsų kompiuteris pilnas dulkių, ventiliatoriai nešvarus ar aušinimo sistema neadekvati, termopastos keitimas padės, bet neišspręs pagrindinės problemos. Geras aušinimas – tai kompleksinis dalykas: švari sistema, veikiantys ventiliatoriai, gera oro cirkuliacija korpuse ir, žinoma, gera termopasta.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau – po termopastos keitimo kompiuteris dažnai tampa tylesnių. Kai temperatūros žemesnės, ventiliatoriai gali suktis lėčiau, o tai reiškia mažiau triukšmo. Jei dirbate ar žaidžiate ilgai, tai tikrai pastebimas ir malonus pokytis.
Taigi, ar verta keisti termopastą? Absoliučiai taip, jei jūsų kompiuteris jau kelerius metus ar pastebite aukštas temperatūras. Tai viena iš paprasčiausių ir efektyviausių priežiūros procedūrų, kuri gali pratęsti jūsų įrangos gyvavimo laiką ir pagerinti jos veikimą. Nebijokite šio proceso – su šiek tiek atsargumo ir tinkamais įrankiais tai gali padaryti bet kas. O jei vis tiek jaučiatės nesaugiai, visada galite kreiptis į specialistus – termopastos keitimo paslauga paprastai nekainuoja brangiai ir atliekama greitai.
