Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai su maitinimo lizdu
Dažnai pastebiu, kad žmonės ignoruoja akivaizdžius ženklus, jog jų kompiuterio ar nešiojamojo maitinimo lizdas jau seniai turėjo būti pakeistas. Vienas klasikinis pavyzdys – kai reikia laikyti kištuką tam tikru kampu, kad įrenginys krautųsi. Jei jums tai skamba pažįstamai, turiu blogų naujienų – jūsų lizdas jau keliauja į anapus.
Sugadintas maitinimo lizdas gali pasireikšti įvairiais būdais. Kartais kompiuteris staiga išsijungia, nors rodė, kad baterija dar pusiau įkrauta. Kitais atvejais matote, kaip krovimo indikatorius tai užsidega, tai užgęsta, tarsi negalėdamas apsispręsti. Dar vienas dažnas simptomas – kompiuteris veikia tik tada, kai įjungtas į elektros tinklą, o atjungus iškart išsijungia, nors baterija turėtų būti pilna.
Fiziniai požymiai irgi gali būti labai aiškūs. Pažiūrėkite į patį lizdą – ar jis atrodys išplėstas, ar viduje matote sulūžusių dalių? Galbūt pastebėjote, kad kištukas įsikišęs labai laisvai arba, priešingai, reikia dėti daug pastangų, kad jį įkištumėte? Tai visi aiškūs signalai.
Kodėl maitinimo lizdai sugenda ir kas jiems kenkia
Per savo darbo metus esu matęs šimtus sugadintų maitinimo lizdų, ir dažniausiai kalti esame mes patys. Pats didžiausias priešas – nuolatinis kroviklio kišimo ir ištraukimo procesas, ypač kai tai darome neatsargiai. Kiekvieną kartą įkišdami ar ištraukdami kištuką, mechaniškai nusidėvime lizdą.
Ypač pavojingas yra įprotis traukti kroviklį už laido, o ne už paties kištuko. Taip darydami sukuriate papildomą mechaninę įtampą, kuri palaipsniui ardo lizdą iš vidaus. Dar blogiau, kai kompiuteris guli ant lovos ar sofos, o kroviklio laidas yra sulenktas nenatūraliu kampu – tokiu atveju lizdas nuolat patiria spaudimą viena kryptimi.
Nešiojamųjų kompiuterių atveju problema dar rimtesnė. Žmonės dažnai nešioja kompiuterį su įkištu krovikliu, o tai reiškia, kad lizdas patiria nuolatinį judėjimą ir vibraciją. Kiekvienas smūgis, kiekvienas staigus judesys prisideda prie jo nusidėvėjimo. Esu matęs atvejų, kai lizdas tiesiog atsiklijavo nuo pagrindinės plokštės, nes savininkas nuolat nešiojosi kompiuterį su įkištu krovikliu kuprinėje.
Dar viena problema – dulkės ir nešvarumai. Laikui bėgant maitinimo lizde kaupiasi smulkių dalelių, kurios gali trukdyti normaliam kontaktui. Kartais net matau korozijos pėdsakų, ypač jei kompiuteris buvo naudojamas drėgnoje aplinkoje.
Kaip patikrinti, ar problema tikrai lizde
Prieš skubėdami į remonto centrą ar užsakydami naują lizdą, verta įsitikinti, kad problema tikrai jame. Pirmas dalykas – patikrinkite kroviklį. Pabandykite jį su kitu panašiu įrenginiu, jei turite tokią galimybę. Arba paskolinkite panašų kroviklį iš draugo ir pažiūrėkite, ar problema išlieka.
Atidžiai apžiūrėkite kroviklio laidą ir kištuką. Kartais problema slypi ne lizde, o pačiame kištuke – jis gali būti sulūžęs ar deformuotas. Jei kištukas atrodo kreivas ar pažeistas, problema greičiausiai jame, o ne kompiuteryje.
Dabar paimkite kroviklį ir švelniai pajudinkite jį, kai jis įkištas į lizdą. Jei krovimo indikatorius pradeda mirksėti arba kompiuteris reaguoja į šiuos judesius, tai aiškus ženklas, kad lizdas jau nebedaro gero kontakto. Sveikame lizde kištukas turėtų sėdėti tvirtai ir jokio judėjimo neturėtų sukelti jokių pokyčių.
Galite pabandyti ir tokį triuką: kai kompiuteris įjungtas į elektros tinklą, pažiūrėkite į operacinės sistemos krovimo indikatorių. Windows kompiuteriuose pelės žymeklį užveskite ant baterijos ikonos – ten turėtų būti parašyta, ar kompiuteris kraunasi, ar ne. Jei ši būsena nuolat keičiasi be jūsų įsikišimo, lizdas tikrai turi problemų.
Ar galima laikinai sutaisyti sugadintą lizdą
Tiesą sakant, laikinai „pataisyti” sugadintą maitinimo lizdą yra gana rizikinga. Tačiau suprantu, kad kartais reikia laiko surasti gerą meistro arba pinigų remontui. Todėl pasidalinsiu keliais būdais, kaip laikinai pratęsti lizdo gyvavimą, bet atminkite – tai tik laikini sprendimai.
Pirmiausia, jei problema ta, kad kištukas sėdi per laisvai, galite pabandyti švelniai užlenkti kištuko kontaktus. Tai veikia tik tuo atveju, jei kištukas yra cilindrinės formos su viduriniu kontaktu. Naudodami mažas replytes ar panašų įrankį, galite labai atsargiai šiek tiek išlenkti išorinį kontaktą, kad jis darytų geresnį spaudimą. Bet būkite atsargūs – per daug jėgos ir sugadinsite kištuką visiškai.
Kitas būdas – naudoti lipnią juostą ar kitą laikiklį, kad užfiksuotumėte kroviklį tam tikroje padėtyje. Esu matęs žmonių, kurie tiesiog apvynioja kroviklio laidą aplink kompiuterį taip, kad kištukas būtų laikomas reikiamu kampu. Tai atrodo kvailai, bet kartais veikia.
Kai kurie žmonės bando išvalyti lizdą naudodami suspausto oro balionėlį. Tai gali padėti, jei problema tik dulkėse, bet dažniausiai sugadinti lizdai turi mechaninius pažeidimus, kurių niekaip neišvalysi.
Bet štai ko tikrai nedarykite – nebandykite klijuoti lizdo superkliejumi ar panašiomis medžiagomis. Esu matęs tokių bandymų, ir jie tik dar labiau apsunkina vėlesnį remontą. Taip pat neverta bandyti litavimo, jei neturite patirties – galite sugadinti pagrindinę plokštę ir tuomet remontas kainuos kelis kartus brangiau.
Kada tikrai reikia keisti lizdą ir ko tikėtis
Yra keletas situacijų, kai lizdo keitimas tampa būtinybe, o ne pasirinkimu. Jei kompiuteris visiškai nebekraunasi ir jau išbandėte kelis skirtingus kroviklius – laikas keisti. Jei matote, kad lizdas fiziškai pažeistas, sulūžęs ar atskilęs nuo korpuso – taip pat nėra ko laukti.
Ypač skubiai reikia veikti, jei pastebite bet kokius degimo ar lydymosi požymius. Kartais sugadintas lizdas gali sukelti trumpąjį jungimą, o tai jau rimta gaisro rizika. Jei jaučiate degėsių kvapą arba matote, kad plastikas aplink lizdą yra parudavęs ar išsilydęs, nedelsiant išjunkite kompiuterį ir nebenaudokite jo, kol nebus sutaisytas.
Kalbant apie patį keitimo procesą, tai priklauso nuo jūsų kompiuterio modelio. Kai kuriuose nešiojamuosiuose lizdas yra tiesiog prilituotas prie pagrindinės plokštės – tokiu atveju reikia gero meistro su litavimo įgūdžiais. Kituose modeliuose lizdas yra ant atskiro mažo modulio, kuris jungiamas į pagrindinę plokštę laiduku – tokius keisti daug paprasčiau ir pigiau.
Stacionariuose kompiuteriuose situacija paprastesnė, nes ten dažniausiai keičiamas ne pats lizdas, o maitinimo blokas. Tai gana paprasta procedūra, kurią daugelis entuziastų gali atlikti patys. Tačiau nešiojamųjų atveju tikrai rekomenduoju kreiptis į specialistus, nebent tikrai žinote, ką darote.
Kalbant apie kainas, lizdo keitimas paprastai kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo kompiuterio modelio ir remonto sudėtingumo. Jei lizdas yra ant atskiro modulio, remontas bus pigesnis. Jei reikia litavimo ant pagrindinės plokštės, kaina bus didesnė. Kai kuriuose ypač kompaktiškuose ultrabook’uose remontas gali būti dar brangesnis dėl sudėtingos konstrukcijos.
Kaip prižiūrėti maitinimo lizdą, kad ilgiau tarnautų
Geriausia strategija – iš viso išvengti lizdo gedimo. Skamba akivaizdžiai, bet dauguma žmonių apie tai net negalvoja, kol neatsiranda problema. Štai keletas paprastų įpročių, kurie gali žymiai pratęsti jūsų maitinimo lizdo gyvenimą.
Visų pirma, būkite švelnūs. Kiekvieną kartą įkišdami ar ištraukdami kroviklį, darykite tai lėtai ir tiesiog. Nelenkite kištuko, nesukinėkite jo, tiesiog švelniai įkiškite tiesiai į lizdą. Ištraukdami visada imkite už paties kištuko, o ne už laido. Taip, žinau, kad tai atrodo kaip patarimai vaikams, bet būtent šie paprasti dalykai ir lemia skirtumą.
Jei naudojate nešiojamąjį kompiuterį vienoje vietoje ilgą laiką, pavyzdžiui, namuose ar biure, apsvarstykite galimybę palikti kroviklį įkištą ir jo neliesti. Kuo rečiau kišate ir traukiate kištuką, tuo ilgiau lizdas tarnaus. Kai kurie žmonės bijo, kad nuolatinis įkrovimas sugadins bateriją, bet šiuolaikinės baterijos turi apsaugą nuo perkrovimo, tad tai ne problema.
Stebėkite, kaip laikote kompiuterį su įkištu krovikliu. Idealiu atveju, laidas turėtų eiti natūraliu kampu, be jokio lenkimo ar tempimo. Jei matote, kad laidas yra sulenktas, raskite būdą jį palaikyti – galbūt padėkite po juo kažką, kad jis gulėtų natūraliau. Kai kurie žmonės naudoja specialius laidų laiklius, kurie padeda išvengti nereikalingo spaudimo.
Reguliariai valykite lizdą. Kartą per kelis mėnesius paimkite suspausto oro balionėlį ir švelniai išpūskite dulkes iš lizdo. Tai užtrunka kelias sekundes, bet gali išvengti daugelio problemų. Tik nepūskite per stipriai ir laikykite balionėlį vertikaliai, kad neišpurškintumėte skysčio.
Jei keliaujate su kompiuteriu, visada ištraukite kroviklį prieš dėdami jį į krepšį. Niekada nevažinėkite su įkištu krovikliu – tai tiesiausias kelias į sugadintą lizdą. Taip pat įsitikinkite, kad kroviklis krepšyje yra saugiai supakuotas ir nejuda, kad nesudarytų spaudimo kompiuteriui.
Ką daryti, kai lizdas sugenda netikėtai ir reikia skubiai dirbti
Gyvenimas būna toks – lizdas sugenda pačiu nepatogiausiu metu, kai turite pristatyti svarbų projektą ar baigti darbą. Jei jūsų kompiuterio baterija dar veikia, pirmas dalykas – išsaugokite visus duomenis ir išjunkite visas nereikalingas programas, kad pratęstumėte baterijos veikimo laiką.
Jei baterija jau beveik išsekusi, o lizdas neveikia, pabandykite „aukso” poziciją – tą kištuko padėtį, kurioje jis dar kartais veikia. Taip, tai nepatogus sprendimas, bet kartais galite laikyti kištuką tam tikru kampu ir bent lėtai krauti kompiuterį. Galite net užfiksuoti jį kažkuo sunkiu ar lipnia juosta, kad išlaikytumėte tą padėtį.
Kitas variantas – jei jūsų kompiuteris turi išimamą bateriją (nors šiuolaikiniuose modeliuose tai reta), galite pabandyti išimti bateriją ir pakrauti ją atskirai, jei turite universalų baterijos kroviklį. Tai egzotiškas sprendimas, bet kai kurie žmonės turi tokius įrenginius.
Jei visiškai nebeturite galimybės krauti kompiuterio, o darbas skubus, apsvarstykite alternatyvas. Galbūt galite perkelti failus į kitą kompiuterį per USB raktą ar debesų saugyklą? Arba galbūt galite laikinai paskolinti kompiuterį iš draugo ar kolegos? Kartais paprasčiausia išeitis yra geriausia.
Skubiais atvejais galite pabandyti atvykti į remonto centrą ir paprašyti skubaus remonto. Kai kurie centrai gali atlikti paprastus darbus per kelias valandas, jei problema nesudėtinga. Taip, tai kainuos šiek tiek daugiau, bet jei darbas tikrai skubus, gali būti verta.
Praktiniai patarimai renkantis remonto meistrą ir ką reikėtų žinoti
Ne visi remonto centrai yra vienodi, ir sugadinto maitinimo lizdo keitimas – tai darbas, kuris reikalauja tam tikrų įgūdžių. Pirmiausia, ieškokite meistro ar centro, kuris turi patirties su jūsų konkrečiu kompiuterio modeliu. Kai kurie modeliai yra žinomi dėl sudėtingos konstrukcijos, ir ne kiekvienas meistras mokės su jais dirbti.
Prieš atiduodami kompiuterį, paklauskite, kokia bus tiksli problema diagnozė ir kiek tai kainuos. Geras meistras turėtų sugebėti bent apytiksliai įvertinti situaciją ir pasakyti, ar problema tikrai lizde, ar galbūt kur kitur. Jei jums sako, kad reikia keisti visą pagrindinę plokštę, kai problema tik lizde – tai raudona vėliavėlė.
Paprašykite garantijos už atliktą darbą. Normalus remonto centras turėtų suteikti bent kelių mėnesių garantiją už dalių keitimą. Jei atsisako duoti bet kokią garantiją, verčiau ieškokite kito meistro.
Pasiteiraukite, kokias dalis naudos – originalias ar analogus. Originalios dalys paprastai yra geresnės kokybės, bet ir brangesnės. Analogai gali būti priimtinas variantas, jei jie yra geros kokybės, bet būkite atsargūs su labai pigiais variantais iš nežinomų gamintojų.
Jei turite galimybę, paskaitykite atsiliepimus apie remonto centrą internete. Žmonės paprastai dalijasi savo patirtimi, ir galite sužinoti, ar konkretus centras yra patikimas. Ypač atkreipkite dėmesį į atsiliepimus apie panašius remontus – jei matote daug skundų dėl blogai atlikto lizdo keitimo, geriau ieškokite kitur.
Dar vienas svarbus dalykas – paklausti, kiek laiko užtruks remontas. Paprastas lizdo keitimas neturėtų užtrukti ilgiau nei kelias dienas, nebent reikia užsakyti specialias dalis. Jei jums sako, kad reikės laukti savaites, o problema neatrodo sudėtinga, galbūt verta pasiteirauti kitur.
Ir štai ko tikrai nedarykite – nesiųskite kompiuterio paštu į abejotinus remonto centrus, kurie žada neįtikėtinai žemas kainas. Esu girdėjęs per daug istorijų apie žmones, kurie atsiuntė kompiuterį ir atgal gavo dar labiau sugadintą arba net visai negavo. Jei negalite atvykti asmeniškai, bent jau rinkitės žinomus, patikimus centrus su gera reputacija.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad sugadintas maitinimo lizdas nėra pasaulio pabaiga, nors ir gali atrodyti kaip didelė problema. Dauguma atvejų tai gana paprastas remontas, kuris neturėtų kainuoti didelių pinigų. Svarbiausia – laiku pastebėti problemą ir nedelsti su remontu, nes ignoruojant gedimą jis gali tik blogėti ir galiausiai sukelti rimtesnių problemų. O geriausia strategija – rūpintis savo įranga nuo pat pradžių, būti švelniam su krovikliu ir lizdu, ir tuomet šios problemos galbūt išvis išvengsite. Technologija tarnauja mums ilgiau, kai mes su ja elgiamės atsakingai.
