Kai skystis susitinka su elektronika – kas nutinka?
Turbūt kiekvienas esame girdėję tą baisų garsą – puodelio su kava ar vandeniu virimas ant klaviatūros. Arba dar blogiau – tiesiog tylų „pliumpt”, kai skystis patenka į kompiuterio vidų. Pirma mintis paprastai būna „viskas, galas”, bet realybė ne visada tokia tragiška. Supratimas, kas vyksta, kai skystis patenka ant elektronikos, padės jums reaguoti teisingai.
Skystis pats savaime nebūtinai sunaikina kompiuterį. Didžiausia problema yra ta, kad vanduo (o ypač kitos skysčių rūšys) laidžios elektrai ir sukelia trumpuosius jungimus. Kai elektros srovė pradeda tekėti ne tais keliais, kuriais turėtų, komponentai gali perdegti akimirksniu. Be to, daugelis skysčių palieka nuosėdas – cukrus iš kavos, mineralai iš vandens, rūgštys iš sulčių. Šios medžiagos ilgainiui sukelia koroziją, kuri gali sunaikinti kompiuterį net ir praėjus savaitėms ar mėnesiams po incidento.
Greitis čia yra raktas. Kuo greičiau imsite teisingus veiksmus, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų kompiuteris išgyvens šią nelaimę. Daugelis žmonių daro klaidą, bandydami iškart patikrinti, ar kompiuteris dar veikia – ir būtent tai dažniausiai ir užbaigia aparatą.
Pirmieji trys veiksmai – svarbiausi
Gerai, įvyko katastrofa. Jūsų rankos dreba, širdis plaka, o protas sako „ne, ne, ne”. Sustokite ir atlikite šiuos tris veiksmus būtent tokia tvarka:
Pirma – išjunkite maitinimą DABAR. Ne po minutės, ne kai išsaugosite dokumentą. Dabar. Jei tai nešiojamas kompiuteris, ištraukite kištuką iš lizdo. Jei stacionarus – išjunkite iš rozetės. Nejunkite per operacinę sistemą, tiesiog atjunkite elektros tiekimą. Kiekviena sekundė, kai elektra teka per šlapius komponentus, yra sekundė, kai gali įvykti negrįžtami pažeidimai.
Antra – išimkite bateriją. Tai aktualu nešiojamiems kompiuteriams. Kai kuriuose naujesniuose modeliuose baterijos yra integruotos ir jų negalima lengvai išimti – tokiu atveju tiesiog atjunkite maitinimą ir judėkite toliau. Bet jei galite išimti bateriją, padarykite tai nedelsiant. Net išjungtas kompiuteris su prijungta baterija vis dar turi elektros srovę tam tikrose grandinėse.
Trečia – apverskite kompiuterį. Jei tai nešiojamas, atidarykite ekraną kiek įmanoma plačiau ir apverskite jį „palapinės” formos būdu, kad skystis galėtų tekėti žemyn, o ne gilyn į komponentus. Jei tai stacionarus kompiuteris – paguldykite jį ant šono taip, kad skystis galėtų ištekėti, o ne skverbtis gilyn į pagrindinę plokštę.
Ko NIEKADA nedarykite su šlapiu kompiuteriu
Dabar, kai atliekėte pirmuosius gelbėjimo veiksmus, svarbu žinoti, ko nedaryti. Kai kurie intuityvūs sprendimai gali padaryti daugiau žalos nei pats skysčio išsiliejimas.
Nepuškite kompiuterio plaukų džiovintuvu. Žinau, skamba logiškai – šlapia, tai reikia džiovinti, tačiau karštas oras gali ištirpdyti plastmasines dalis, iškreipti komponentus ir net įstumti skystį dar giliau į vietų, kur jo neturėtų būti. Be to, statinė elektra iš džiovintuvo gali pakenkti jautriems komponentams.
Neįjunkite kompiuterio „tik patikrinti”. Tai didžiausia ir dažniausia klaida. Net jei kompiuteris atrodo sausas iš išorės, viduje gali būti drėgmės. Įjungus šlapią kompiuterį, beveik garantuojate trumpąjį jungimą. Palaukite. Kantrybė čia išgelbės jūsų įrenginį.
Nedėkite kompiuterio į ryžius. Taip, girdėjote teisingai. Šis senas patarimas telefonams yra mitas, o kompiuteriams – tiesiog kvailystė. Ryžių dulkės gali patekti į ventiliacijos angas ir padaryti dar daugiau žalos. Be to, ryžiai nėra efektyvūs drėgmės absorbuotojai – tai tiesiog legenda, kuri atsisakė mirti.
Kaip teisingai išardyti ir išvalyti
Gerai, praėjo kelios minutės, skystis daugiau neteka, ir jūs esate pasiruošę veikti toliau. Jei jaučiatės komfortabiliai su kompiuterių aparatine įranga, atėjo laikas atsargiai išardyti įrenginį.
Pirma, nusifotografuokite viską. Rimtai, ištraukite telefoną ir darykite nuotraukas kiekviename išardymo etape. Tai padės jums vėliau viską surinkti atgal. Pradėkite nuo išorinių dalių – išimkite visus prievadus, USB įrenginius, išorinę pelę, viską.
Nešiojamiems kompiuteriams: paprastai reikia atidaryti apatinę dangą. Daugumoje šiuolaikinių nešiojamųjų tai reiškia išsukti keletą varžtų (dažnai skirtingų dydžių, todėl pasižymėkite, kuris iš kur). Kai kurie modeliai turi plastmasinius fiksatorius – su jais būkite atsargūs, nes jie lengvai lūžta.
Išardę, pirmiausia ieškokite akivaizdžių drėgmės požymių. Jei matote skysčio lašų ant pagrindinės plokštės, atsargiai nusausinkite juos švariu, neplauku šiūriu. Popieriniai rankšluosčiai gali palikti plaušelių, todėl geriau naudoti mikropluošto šluostę ar kavos filtrus.
Ypatingas dėmesys klaviatūrai. Jei skystis buvo išlietas ant klaviatūros, ji greičiausiai priėmė didžiausią smūgį. Nešiojamuose kompiuteriuose klaviatūra dažnai veikia kaip pirmoji gynybos linija, apsaugodama vidinius komponentus. Tai gera žinia, nes klaviatūrą pakeisti paprastai pigiau nei pagrindinę plokštę. Jei matote, kad skystis neprasiskverbė toliau už klaviatūrą, jūsų šansai labai geri.
Valymo procesas – kruopštumas išgelbės situaciją
Dabar prasideda tikrasis darbas. Jei skystis buvo paprastas vanduo, jums pasisekė. Bet jei tai buvo kava, arbata, sultys ar, dar blogiau, alus – turite rimtą valymo darbą.
Izopropilo alkoholis yra jūsų geriausias draugas. Ne bet koks alkoholis – jums reikia 90% ar dar geriau 99% koncentracijos izopropilo alkoholio. Jį galite įsigyti vaistinėse ar elektronikos parduotuvėse. Kodėl alkoholis? Jis išstumia vandenį, greitai išgaruoja ir nepalieka nuosėdų. Be to, jis nelaido elektrai.
Naudodami vatinį pagaliuką ar minkštą šepetėlį (dantų šepetėlis puikiai tinka), atsargiai valykite visas vietas, kur matote skysčio pėdsakus. Ypatingą dėmesį skirkite:
– Pagrindinės plokštės jungčių zonoms
– Atminties lizdams
– Kietojo disko ar SSD jungčių sritims
– Ventiliatoriaus mentėms ir šilumos nuvedimo sistemai
Jei skystis buvo lipnus (kava su cukrumi, energinis gėrimas), gali tekti valyti kelis kartus. Alkoholis ištirpins lipnias medžiagas, bet jums reikės kantrybės. Nenaudokite per daug alkoholio vienu metu – geriau šiek tiek ant vatinio pagaliuko, nei laistyti tiesiai ant komponentų.
Džiovinimo menas – laikas yra jūsų sąjungininkas
Kai viską išvalėte, ateina sunkiausia dalis – laukimas. Žinau, norite kuo greičiau sužinoti, ar kompiuteris išgyveno, bet skubėjimas čia yra priešas.
Minimalus džiovinimo laikas yra 48 valandos. Taip, dvi pilnos dienos. Bet jei skysčio buvo daug arba jis prasiskverbė giliai, geriau palaukti 72 valandas ar net savaitę. Kaip žinoti, ar pakankamai išdžiūvo? Jei dar abejojate – palaukite ilgiau.
Idealios džiovinimo sąlygos: šilta, sausa vieta su geru oro judėjimu. Galite pastatyti kompiuterį šalia (ne ant!) šildytuvo arba saulėtoje vietoje, bet ne tiesioginėje saulės šviesoje. Jei turite silikagelio maišelių (tų mažų pakelių, kuriuos rasite naujų batų dėžėse ar elektronikos pakuotėse), sudėkite jų aplink kompiuterį uždaroje dėžėje. Jie absorbuos drėgmę iš oro.
Profesionalus patarimas: jei turite prieigą prie vakuuminės kameros ar džiovinimo spintos (kai kurios elektronikos remonto dirbtuvės turi), tai pagreitins procesą ir bus efektyviau. Bet dauguma žmonių tokių įrenginių neturi, todėl paprastas laukimas šiltoje, sausoje vietoje veikia puikiai.
Pirmasis įjungimas po katastrofos
Praėjo pakankamai laiko, viskas atrodo sausa, ir jūs pasiruošę didžiajam momentui. Bet dar ne visai laikas tiesiog paspausti maitinimo mygtuką.
Prieš surinkdami viską atgal, atlikite vizualinę apžiūrą. Pasišvieskite žibintuvėliu į visas plyšeles ir kampus. Ieškokite korozijos požymių – žalsvo ar balto apnašo ant metalinių dalių. Jei matote korozijos, ją reikia pašalinti prieš įjungiant. Vėl naudokite izopropilo alkoholį ir švelnų šepetėlį.
Kai viską surinksite atgal, bet prieš įjungdami, prijunkite tik maitinimo šaltinį – be baterijos (jei įmanoma). Tai suteiks jums galimybę greitai atjungti maitinimą, jei kas nors eitų ne taip. Paspaudę maitinimo mygtuką, stebėkite ir klausykitės:
– Ar girdite kokių nors neįprastų garsų? Cypimo, spragtelėjimo, zyzimo?
– Ar jaučiate keisto kvapo? Degančios elektronikos kvapas yra aiškus – saldokas ir aitrus.
– Ar matote dūmų? Jei taip – nedelsiant išjunkite!
Jei kompiuteris įsijungia normaliai, neapsidžiaukite per anksti. Leiskite jam padirbėti 10-15 minučių be apkrovos. Stebėkite temperatūrą (galite naudoti programas kaip HWMonitor ar Open Hardware Monitor). Jei viskas atrodo gerai, palaipsniui pradėkite naudoti – atidarykite kelias programas, patikrinkite visus prievadus, išbandykite klaviatūrą.
Kai reikia priimti sunkius sprendimus
Kartais, nepaisant visų pastangų, kompiuteris tiesiog neįsijungia arba veikia keistai. Tai nereiškia, kad viskas prarasta, bet reikia realiai įvertinti situaciją.
Jei kompiuteris visiškai nereaguoja, problema gali būti maitinimo grandinėje. Tai dažnai būna viena iš pirmųjų dalių, kurios nukenčia nuo skysčio. Gera žinia – maitinimo bloką ar įkroviklį pakeisti paprastai nebrangu. Bloga žinia – jei sugedo pagrindinė plokštė, remontas gali kainuoti daugiau nei naujas kompiuteris.
Daliniai gedimai yra sudėtingesni. Pavyzdžiui, jei kompiuteris įsijungia, bet kai kurios klaviatūros klavišos neveikia, arba USB prievadai nefunkcionuoja, arba garsas neveikia. Tokiais atvejais turite nuspręsti: ar verta taisyti, ar geriau gyventi su apribojimais, ar laikas pirkti naują?
Duomenų gelbėjimas turėtų būti prioritetas. Net jei kompiuteris nebepasikeis, jūsų duomenys greičiausiai saugūs. Kietieji diskai ir SSD paprastai yra sandaresni nei kiti komponentai. Galite išimti diską ir prijungti jį prie kito kompiuterio naudodami USB adapterį ar išorinę dėžutę. Tai turėtų būti vienas iš pirmųjų jūsų veiksmų, kai tik kompiuteris pakankamai išdžiūsta.
Profesionalaus remonto vertinimas: jei nesate tikri dėl savo gebėjimų arba jei kompiuteris yra brangus ar turi svarbių duomenų, galbūt verta kreiptis į profesionalus. Gera remonto dirbtuvė turės ultragarsinių valytuvų ir kitų specializuotų įrankių, kurie gali išgelbėti net sunkiai pažeistus įrenginius. Taip, tai kainuos pinigų, bet gali būti pigiau nei naujas kompiuteris.
Ateities apsauga – kad tai nepasikariotų dar kartą
Jei jūsų kompiuteris išgyveno šią nelaimę, sveikinu! Bet dabar laikas pagalvoti apie prevenciją. Kartą išgyvenę tokią situaciją, tikrai nenorite jos pakartoti.
Praktiniai įpročiai, kurie apsaugo jūsų techniką:
Skysčiai ir kompiuteriai tiesiog neturi būti kartu. Žinau, visi mes mėgstame kavą prie kompiuterio, bet bent jau laikykite puodelį toliau nei rankos ilgio atstumu nuo klaviatūros. Dar geriau – naudokite puodelį su dangteliu. Tie keletas sekundžių, reikalingų nuimti dangtelį, gali būti skirtumas tarp normalios dienos ir katastrofos.
Vandens atsparios klaviatūros yra tikras dalykas. Jei dirbate su stacionariu kompiuteriu, investuokite į klaviatūrą su apsauga nuo skysčių. Jos nėra brangios, o gali išgelbėti situaciją. Kai kurios net turi drenažo skyles, leidžiančias skysčiui ištekėti be žalos.
Nešiojamiems kompiuteriams galite įsigyti silikoninius klaviatūros dangtelius. Jie nelabai populiarūs, nes šiek tiek keičia spaudimo jausmą, bet jei esate linkęs išlieti dalykus, tai gali būti verta kompromiso.
Reguliarus atsarginių kopijų kūrimas. Tai ne tik apsauga nuo skysčių – tai apsauga nuo visų nelaimių. Naudokite debesų saugyklą, išorinį diską arba abu. Nustatykite automatinius atsarginius kopijavimus, kad nereikėtų apie tai galvoti. Kai nelaimė įvyksta, bent jau žinosite, kad jūsų darbas saugus.
Draudimas gali būti verta investicija, ypač brangiems nešiojamiems kompiuteriams. Kai kurios draudimo polisai dengia atsitiktinius pažeidimus, įskaitant skysčių išsiliejimą. Perskaitykite smulkų šriftą ir įsitikinkite, kad suprantate, kas dengiama.
Taigi, aplieto kompiuterio istorija ne visada baigiasi liūdnai. Su teisingais veiksmais, kantrybe ir šiek tiek sėkmės, jūsų įrenginys gali visiškai atsigauti. Svarbiausia – greitai reaguoti, nepanikuoti ir neįjungti per anksti. O jei viskas baigiasi gerai, pamokykite kitus – pasidalinkite savo patirtimi ir padėkite kitiems išvengti tokių situacijų. Ir, žinoma, nuo šiol laikykite tuos kavos puodelius toliau!
