Kada galima pačiam pasikapstyti kompiuteryje
Tiesą sakant, ne kiekviena kompiuterio problema reikalauja bėgimo į servisą. Yra situacijų, kai visai galima pačiam pasibandyti sutvarkyti reikalus. Pavyzdžiui, jei kompiuteris pradėjo lėtai veikti, dažniausiai pakanka išvalyti dulkes, pakeisti terminę pastą arba paprasčiausiai perinstaliuoti Windows. Tai darbai, kuriuos atlikti gali bet kas, turintis bent minimalų susidomėjimą technologijomis.
RAM atminties plokštės keitimas taip pat nėra raketos mokslas. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose tai tiesiog įstatoma į atitinkamus lizdus – reikia tik žinoti, kokio tipo atmintis jūsų motininei plokštei tinka. YouTube pilna video, kaip tai padaryti, ir tikrai nesugadinsite nieko, jei veiksite atsargiai.
Kietojo disko keitimas į SSD – dar vienas puikus pavyzdys, kada galima sutaupyti pinigų ir padaryti pačiam. Šiuolaikiniai SATA kabeliai jungiasi labai paprastai, o jei turite M.2 tipo SSD, tai dar paprasčiau – tiesiog įstatote į motininės plokštės lizdą kaip USB atmintinę. Vienintelis dalykas, ko reikia pasimokyti – kaip perkelti operacinę sistemą į naują diską, bet ir tam yra nemokamų programų.
Kai geriau nesirizikuoti su savo rankutėmis
Dabar apie tai, ko tikrai nerekomenduočiau bandyti namuose be patirties. Pirmas dalykas – bet kokie nešiojamų kompiuterių vidaus remontas. Nešiojamieji yra sukonstruoti taip kompaktiškai, kad ten viską išardyti ir vėl surinkti reikia tikros patirties. Vienas neteisingai atjungtas plokščias kabelis, ir jūsų klaviatūra ar jutiklinis kilimėlis gali nustoti veikti. Be to, daugelyje šiuolaikinių nešiojamųjų viskas priklijuota, prisukta specialiais varžtais, o kartais net suvirintas procesorius ar atmintis.
Maitinimo bloko remontas – čia jau tikrai ne vieta eksperimentams. Viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net ir atjungus įrenginį iš elektros tinklo. Girdėjau ne vieną istoriją apie žmones, kurie gavo elektros smūgį bandydami patys taisyti maitinimo blokus. Naujas maitinimo blokas kainuoja 30-80 eurų, ir tai tikrai ne ta vieta, kur verta rizikuoti sveikata dėl sutaupymo.
Motininės plokštės mikroschemų keitimas ar BGA litavimas – tai jau reikalauja specialios įrangos ir patirties. Jei jūsų vaizdo plokštės ar motininės plokštės mikroschema atsijungė nuo kontaktų, reikia specialios litavimo stoties su karštu oru, tikslaus temperatūros valdymo ir šabloninių rutulių. Vienas neteisingas judesys, ir galite galutinai sugadinti plokštę, kuri galbūt būtų buvusi pataisoma.
Įrankiai ir jų svarba
Jei nusprendėte rimčiau užsiimti kompiuterių remontu namuose, verta investuoti į tinkamus įrankius. Pagrindinis dalykas – geras atsuktuvas su keičiamais antgaliais. Kompiuteriuose naudojami įvairūs varžtai: Phillips, Torx, kartais net šešiakampiai. Vienas universalus rinkinys kainuoja apie 15-25 eurus ir tikrai atsipirks.
Antistatinis riešo dirželis – daug kas juokiasi iš šio įrankio, bet elektrostatika tikrai gali sugadinti komponentus. Ypač jei gyvenate sausame klimate ar žiemą, kai šildymas išsausina orą. Dirželis kainuoja vos keletą eurų, bet gali išgelbėti šimtus eurų vertės įrangą. Tiesa, jei neturite tokio, galite tiesiog periodiškai liesti neišdažytą metalinį kompiuterio korpuso paviršių – tai išlygina potencialų skirtumą.
Termopasta – jei planuojate keisti aušintuvus ar tiesiog prižiūrėti kompiuterį, reikia kokybišką termopastą turėti. Ne tą pigią iš Kinijos už 1 eurą, kuri po mėnesio išdžiūsta. Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1 kainuoja apie 7-10 eurų ir užteks daugeliui kartų. Procesorius be geros termopastos gali perkaisti ir throttlinti, o tai reiškia prastesnį našumą.
Kiek tai iš tiesų kainuoja
Kalbant apie pinigus, DIY remontas gali sutaupyti nemažai, bet ne visada. Pavyzdžiui, jei jūsų kompiuteris nebeįsijungia dėl sugadinto maitinimo bloko, naujas blokas kainuos 40-60 eurų, o servise už diagnostiką ir keitimą papildomai paprašys dar 20-30 eurų. Čia sutaupymas akivaizdus.
Tačiau jei problema sudėtingesnė – tarkime, kompiuteris atsitiktinai išsijunginėja, lėtai veikia, kartais neužsikrauna – diagnostika gali užtrukti kelias valandas. Servise už tai paprašys 30-50 eurų, bet jie turi įrangą problemai nustatyti: testerius, atsarginių komponentų testams, diagnostines programas. Jūs galite praleisti visą savaitgalį bandydami suprasti, ar kaltas RAM, ar motininė plokštė, ar gal kietasis diskas.
Dar vienas aspektas – garantija. Jei perkate naują komponentą ir jį montuojate patys, o vėliau paaiškėja, kad jis defektinis, turėsite grąžinti į parduotuvę ir laukti kol patikrina. Jei servisas įdiegė – jie sprendžia problemą nedelsiant, nes jiems rūpi reputacija ir greitis.
Programinės įrangos problemos – atskirą istoriją
Programinės įrangos problemos dažnai atrodo paprasčiau sprendžiamos nei aparatinės, bet tai apgaulinga. Virusų šalinimas, pavyzdžiui, gali būti ir paprastas, ir labai sudėtingas. Jei sugavote kokį nors adware, kuris rodo reklamas naršyklėje – paprastai pakanka paleisti Malwarebytes ar AdwCleaner, ir problema išspręsta per pusvalandį.
Bet jei sistema užkrėsta rimtesniais dalykais – rootkit tipo virusais, kurie slepiasi sistemos gelmėse, ar ransomware, kuris užšifravo failus – čia jau reikia žinių. Servise už tokį darbą gali paprašyti 50-100 eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Kartais paprasčiau ir pigiau perinstaliuoti sistemą, bet tada prarandate visus duomenis, jei neturite atsarginės kopijos.
Windows klaidos ir mėlyni ekranai (BSOD) – tai sritis, kur reikia mokėti skaityti klaidų kodus ir suprasti, kas juos sukelia. Kartais tai tvarkyklių problema, kartais – aparatinės įrangos. Yra nemokamų įrankių kaip BlueScreenView, kurie padeda analizuoti crash dump failus, bet reikia suprasti, ką tie duomenys reiškia. Jei neturite kantrybės ar laiko mokytis, servisas išspręs per valandą tai, su kuo jūs galite grumtis savaitę.
Duomenų atkūrimas – kai ant kortos statomas viskas
Duomenų atkūrimas yra viena tų sričių, kur tikrai nerekomenduoju eksperimentuoti, jei duomenys svarbūs. Jei kietasis diskas pradėjo keistai skambėti, lėtai veikti ar išvis nebeaptinkamas – nedelsiant darykite atsarginę kopiją, kol dar galima.
Yra situacijų, kai galima pabandyti programiniais įrankiais atkurti duomenis – pavyzdžiui, jei netyčia ištrynėte failus ar suformatavote diską. Programos kaip Recuva, TestDisk ar PhotoRec yra nemokamos ir kartais stebuklus padaro. Bet jei diskas fiziškai sugadintas – galvutės sudužo, plokštelės subraižytos, elektronika sudegė – čia reikia specialaus „švaraus kambario” ir profesionalios įrangos.
Profesionalus duomenų atkūrimas kainuoja nuo 200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo gedimo sudėtingumo. Skamba baisiai, bet jei ten verslo duomenys ar šeimos nuotraukos iš dešimties metų, kaina tampa antraeilė. Svarbiausia – jei diskas sugedo, niekada nebandykite jo atidaryti patys. Viena dulkės dalelė ant plokštelės gali sunaikinti visus duomenis negrįžtamai.
Kada servisas tikrai būtinas
Yra keletas aiškių situacijų, kai važiuoti į servisą yra vienintelis protingas sprendimas. Pirma – bet kokie nešiojamųjų kompiuterių ekranų keitimai. Nešiojamojo ekranas – tai sudėtingas komponentas, dažnai integruotas su korpusu, reikia tiksliai žinoti modelio numerį, o keitimas reikalauja atsargumo ir patirties. Neteisingai pakeitus ekraną, gali likti šviesių dėmių, neveikti jutiklinis sluoksnis ar net sugesti visa matrica.
Garantinis remontas – čia net diskutuoti nėra ko. Jei įrenginys dar garantijoje, bet koks savarankiškas kišimasis vidun panaikina garantiją. Net jei esate tikri, kad galite patys sutaisyti, neverta rizikuoti. Garantinis remontas nemokamas, o jei patys kažką sugadinsite bandydami taisyti, turėsite mokėti už viską iš savo kišenės.
Verslo kompiuteriai ir serveriai – čia taip pat ne vieta eksperimentams. Versle kiekviena prastovos valanda kainuoja pinigų, todėl reikia greito ir patikimo sprendimo. Be to, serveriai dažnai turi RAID masyvus, specialias konfigūracijas, kurias keisti reikia žinant, ką darai. Viena klaida, ir galite prarasti visų įmonės duomenų.
Ką daryti, kai nebesinori bandyti pačiam
Kartais tiesiog nebeturi nei laiko, nei noro kapstyti kompiuteryje. Ir tai visiškai normalu. Jei dirbate pilną darbo dieną, turite šeimą ir kitus reikalus, tai kelių valandų praleidimas bandant suprasti, kodėl kompiuteris lėtai veikia, gali būti tiesiog neefektyvus laiko naudojimas. Kartais pigiau užmokėti 40 eurų servisui ir gauti veikiantį kompiuterį po dienos, nei pralesti visą savaitgalį su neaiškia problema.
Renkantis servisą, verta pasižiūrėti atsiliepimų internete. Deja, yra nemažai servisų, kurie bando įpiršti nereikalingų paslaugų ar komponentų. Geras servisas visada paaiškina, kas sugedo, kodėl, ir kokios yra galimybės. Jei jums sako „reikia keisti motininę plokštę” bet nepaaiškina kodėl ir nepasiūlo pažiūrėti, kas konkrečiai sugedo – geriau ieškoti kito serviso.
Kaina taip pat turėtų būti aiški iš anksto. Normalūs servisai turi kainoraštį diagnostikai, darbui, ir komponentams. Jei jums sako „tai priklauso, gal 50, gal 200 eurų” – tai raudonas signalas. Diagnostika paprastai kainuoja fiksuotą sumą, o remonto kaina turėtų būti aptarta prieš pradedant darbus.
Ir paskutinis patarimas – jei servisas siūlo „optimizavimo” paslaugas už 50-80 eurų, kurios „pagreitins kompiuterį 300%”, tai greičiausiai tiesiog išvalys dulkes ir perinstaliuos Windows. Tai galite padaryti patys nemokamai per porą valandų. Tikras optimizavimas – tai SSD įdiegimas, RAM didinimas, termopastos keitimas. Visa kita – dažniausiai tik marketingas.
Taigi, sprendimas tarp DIY ir profesionalaus serviso priklauso nuo jūsų patirties, turimo laiko, problemos sudėtingumo ir rizikos, kurią esate pasirengę prisiimti. Paprasti dalykai kaip RAM keitimas, dulkių valymas ar SSD įdiegimas – drąsiai darykite patys ir sutaupysite pinigų. Sudėtingesni dalykai kaip motininių plokštų remontas, nešiojamųjų ardymas ar duomenų atkūrimas – geriau patikėkite profesionalams. Svarbiausia – būti sąžiningam su savimi ir įvertinti savo gebėjimus realistiškai. Kartais sutaupyti 30 eurų nėra verta rizikos sugadinti 500 eurų vertės įrangą.
