Kaip suprasti, kad USB lizdas tikrai sugedo
Prieš griebdamiesi litavimo lituoklio ir atsuktuvo, verta įsitikinti, kad problema tikrai slypi pačiame lizde, o ne kažkur programinėje dalyje. Dažnai žmonės skuba kaltinti aparatinę įrangą, nors kartais pakanka paprasčiausio tvarkyklių atnaujinimo.
Pirmiausia išbandykite kelis skirtingus USB įrenginius – pelę, klaviatūrą, atmintukę. Jei nė vienas neveikia, tai jau rimtas signalas. Pabandykite įkišti ir ištraukti kištuką kelis kartus – kartais kontaktai tiesiog užsiteršę ar šiek tiek atsilenkę. Pažiūrėkite į patį lizdą su žibintuvėliu – ar nematote sulenkto kontakto, ar nėra viduje kokių nors šiukšlių.
Dar vienas būdas patikrinti – įeikite į įrenginių tvarkytuvą (Device Manager) ir pažiūrėkite, ar sistema apskritai mato USB kontrolerį. Jei šalia USB įrenginio matote geltoną trikampį su šauktuku, problema gali būti programinė. Bet jei lizdas fiziškai šlubčioja, juda į šonus arba išvis neveikia jokiame operacinės sistemos režime (net BIOS’e), tai 99% tikimybė, kad reikės keitimo.
Kokius įrankius ir medžiagas reikės pasiruošti
Nešiojamo kompiuterio USB lizdo keitimas nėra raketos mokslas, bet tam tikrų įrankių tikrai prireiks. Svarbiausia – turėti normalų litavimo lituoklį. Ne tą pigų 10 eurų daiktą iš statybinių, o bent jau su reguliuojama temperatūra. Idealu būtų litavimo stotis, bet jei keičiate lizdą pirmą kartą gyvenime, pakaks ir solidesnio lituoklio už 30-40 eurų.
Taip pat prireiks:
- Litavimo alavas (geriau plonesnio, apie 0.5-0.8mm storio)
- Fliuso arba litavimo pastos
- Nulitavimo juostelės arba siurblio
- Smulkių atsuktuvinių rinkinio
- Plastikinio atidarymo įrankio (spudger) arba senos kredito kortelės
- Pinceto
- Izopropilo alkoholio kontaktams valyti
- Multimetro (labai pravers patikrinti jungtis)
Ir žinoma, pats naujas USB lizdas. Čia svarbu nesuklysti – nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai naudojami SMD (surface mount) tipo lizdai, kurie yra prilituoti tiesiai ant pagrindinės plokštės. Reikia tiksliai žinoti savo kompiuterio modelį ir užsisakyti tinkamą lizdą. Geriausia ieškoti eBay, AliExpress arba specializuotose elektronikos parduotuvėse. Kaina paprastai svyruoja nuo 2 iki 10 eurų.
Nešiojamo kompiuterio išardymas – atsargiai ir metodiškai
Dabar prasideda tikrasis darbas. Pirmas dalykas – visiškai išjunkite kompiuterį, ištraukite kintamosios srovės adapterį ir, jei įmanoma, išimkite bateriją. Kai kuriuose naujesnių modelių baterijos integruotos, tai tiesiog atjunkite baterijos kabelį nuo pagrindinės plokštės, kai tik atidarysite korpusą.
Nešiojamųjų kompiuterių ardymas skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir modelio. Kai kurie (kaip senesni Dell ar Lenovo) atsidaro gana paprastai – išsukate kelis varžtus iš apačios ir nukeliate klaviatūrą. Kiti (ypač Apple MacBook ar naujesni ultrabook’ai) reikalauja nuimti visą apatinę dangą ir išsukti dešimtis smulkių varžtelių.
Svarbus patarimas – fotografuokite kiekvieną žingsnį telefonu! Rimtai, tai išgelbės jus vėliau, kai bandysite viską surinkti atgal ir nežinosite, kur kuris varžtelis turėjo būti. Taip pat gali praversti YouTube – beveik kiekvienam populiariam modeliui rasite išardymo vaizdo įrašą.
Kai atidarysite korpusą, pamatysite pagrindinę plokštę. USB lizdai paprastai yra išdėstyti šonuose ir prilituoti tiesiogiai prie plokštės. Kartais jie būna ant atskiros mažos plokštelės, kuri jungiasi į pagrindinę plokštę kabeliu – tokiu atveju jums pasisekė, nes keitimas bus daug paprastesnis.
Senojo lizdo nulitavimas – kantrybės testas
Štai čia prasideda pats sunkiausias etapas. USB lizdas paprastai turi 4 kontaktinius kojeles duomenims ir maitinimui, plius dar 2-4 mechaninio tvirtinimo kojas, kurios prilituotos prie plokštės ir laiko visą konstrukciją vietoje. Būtent tos tvirtinimo kojos ir sukelia daugiausia problemų.
Pirmiausia nustatykite lituoklio temperatūrą į maždaug 350-370°C. Per karštas gali pažeisti plokštę, per šaltas – nepajėgsite nulituoti. Užtepkite šiek tiek fliuso ant visų litavimo vietų – tai padės alavo tekėjimui ir palengvins darbą.
Pradėkite nuo mažųjų signalų kontaktų. Uždėkite nulitavimo juostelę ant kontakto, prispaudę karštą lituoklį ir palaukite, kol alavas įsigers į juostelę. Kartais reikia pridėti šiek tiek šviežio alavas, kad geriau nutekėtų. Kai signalų kontaktai atlaisvinti, pereikite prie tvirtinimo kojų.
Tvirtinimo kojos dažnai būna prilituotos dideliu alavas kiekiu ir reikia nemažai kantrybės jas atlaisvinti. Vienas triukas – įkaitinti vieną pusę, švelniai pamėginti pakelti lizdą tuo kampu, tada pereiti prie kitos pusės. Neskubėkite ir neveržkite per jėgą – galite nuplėšti kontaktines takelius nuo plokštės, o tai jau rimta bėda.
Paviršiaus paruošimas naujam lizdui
Kai pagaliau ištraukėte seną lizdą, paviršius greičiausiai atrodys šlykščiai – pilnas senų alavas likučių, fliuso ir įvairių nešvarumų. Prieš montuojant naują lizdą, viską reikia kruopščiai išvalyti.
Pirmiausia nulituokite visus alavas perteklius. Naudokite nulitavimo juostelę arba siurblį, kad kontaktinės aikštelės (pad’ai) būtų kuo švaresnės ir lygesnės. Paskui pamirkykite vatinį pagaliuką izopropilo alkoholyje ir kruopščiai nuvalykite visą fliusą ir kitus nešvarumus. Alkoholis greitai išgaruoja ir nepalieka jokių liekanų.
Dabar paimkite multimetrą ir patikrinkite, ar kontaktiniai takeliai nepažeisti. Nustatykite multimetrą į varžos matavimo režimą ir patikrinkite kiekvieno kontakto tęstinumą. Jei kažkuris takelis nutrūkęs, teks jį taisyti plonu laidinuku – tai jau sudėtingesnė procedūra, bet įmanoma.
Naujo USB lizdo montavimas
Dabar ateina malonesnė dalis – naujojo lizdo įlitavimas. Pirmiausia įsitikinkite, kad lizdas tiksliai tinka – uždėkite jį ant vietos be litavimo ir pažiūrėkite, ar visi kontaktai sutampa su aikštelėmis ant plokštės. Kai kurie lizdai turi nedidelę nuožulną ar išsikišimą, kuris turi tiksliai sutapti su plokštės forma.
Užtepkite šiek tiek fliuso ant kontaktinių aikštelių. Tai labai palengvins litavimą. Uždėkite lizdą ant vietos ir įsitikinkite, kad jis guli lygiai, neįstrižai. Galite jį laikyti pincetu arba net užfiksuoti mažu lipnios juostos gabaliuku (tik ne per arti litavimo vietos).
Pradėkite nuo vienos tvirtinimo kojos – tai užfiksuos lizdą vietoje. Uždėkite lituoklio antgalį ant kojos ir kontaktinės aikštelės, palaukite sekundę, kad įšiltų, ir pridėkite alavas. Alavas turėtų gražiai nutekėti ir suformuoti blizgantį, lygų sujungimą. Jei matote matinį, grumstuotą paviršių – tai „šalta litavimo vieta”, kuri gali blogai veikti. Pašildykite dar kartą.
Kai viena tvirtinimo koja prilituota, patikrinkite, ar lizdas vis dar guli lygiai, ir prilituokite likusias tvirtinimo kojas. Galiausiai prilituokite smulkius signalų kontaktus. Čia reikia būti atsargiems – kontaktai maži ir arti vienas kito, lengva sukurti trumpąjį jungimą (short) tarp gretimų kontaktų. Naudokite plonesnį alavas laidą ir nedėkite per daug.
Testavimas ir galutinis surinkimas
Prieš sukdami viską atgal, būtinai patikrinkite savo darbą. Pirmiausia vizualiai apžiūrėkite visas litavimo vietas su padidinimo stiklu ar telefono kameros zoom’u. Ieškokite alavas tiltelių tarp gretimų kontaktų – tai dažniausia klaida. Jei pastebite, nulituokite perteklių nulitavimo juostele.
Jei turite multimetrą ir žinote, ką darote, galite patikrinti kontaktų tęstinumą ir įsitikinti, kad nėra trumpųjų jungimų tarp maitinimo ir žemės. Bet jei nesate tikri, geriau praleiskite šį žingsnį – neteisingas multimetro naudojimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Dabar atsargiai prijunkite baterijos kabelį (jei buvote atjungę) ir pamėginkite įjungti kompiuterį NEUŽDARĘ korpuso. Taip, tai atrodo keistai, bet jei kažkas ne taip, daug lengviau vėl patekti vidun. Įjunkite kompiuterį ir pamėginkite įkišti USB įrenginį į naująjį lizdą. Jei sistema jį atpažįsta – sveikinu, pavyko!
Išbandykite kelis skirtingus įrenginius, perkopijuokite kokį failą į atmintukę, patikrinkite, ar lizdas gerai laiko kištuką ir nešlubčioja. Jei viskas veikia sklandžiai, galite pradėti uždaryti korpusą.
Surinkimas vyksta atvirkštine ardymo tvarka. Čia ir pravers tos nuotraukos, kurias darėte ardydami. Neužmirškite prijungti visų kabelių, kuriuos atjungėte, ir įsukti visus varžtelius. Vienas dažnas klaidumas – pamiršti prijungti klaviatūros ar touchpad’o kabelį, ir tada tenka ardyti iš naujo.
Ką daryti, jei kažkas nepavyko arba praktiniai patarimai ateičiai
Tiesą sakant, ne visada viskas vyksta sklandžiai, ypač jei darote tai pirmą kartą. Dažniausios problemos – nuplėšti kontaktiniai takeliai, alavas tilteliai tarp kontaktų arba mechaniškai pažeista plokštė. Jei po viso darbo USB lizdas neveikia, nepulkite į paniką.
Pirmas dalykas – dar kartą atidaryti ir vizualiai patikrinti. Galbūt pastebėsite akivaizdžią problemą, kurią praleidote. Jei turite mikroskopą ar gerą padidinimo stiklą, panaudokite – smulkūs alavas tilteliai gali būti beveik nematomi plika akimi.
Jei nuplėšėte kontaktinį takelį, situacija sudėtingesnė, bet ne beviltiška. Reikia išsiaiškinti, kur tas takelis eina (dažnai galima rasti schemą internete), ir sujungti kontaktą su reikiamu tašku plonu laiduku. Tai jau reikalauja rimtesnių įgūdžių ir kantybės.
Keletas patarimų, kaip išvengti problemų ateityje:
Pirmiausia, USB lizdai dyla dėl mechaninio nusidėvėjimo. Jei nuolat kišate ir traukiate įrenginius, lizdas anksčiau ar vėliau susilaužys. Naudokite USB hub’ą, jei dažnai keičiate įrenginius – taip pagrindiniai nešiojamo kompiuterio lizdai mažiau nusidėvės.
Antra, būkite atsargūs kišdami USB kištukus. Niekada neveržkite per jėgą ir įsitikinkite, kad kišate teisinga puse. Nors USB-C lizdai šiuo požiūriu geresni (galima kišti bet kuria puse), senesni USB-A lizdai turi tik vieną teisingą padėtį.
Trečia, jei jaučiate, kad lizdas pradeda šlubčiuoti ar blogai laiko kištuką, geriau suremontuokite iš karto, kol problema dar nedidelė. Kartais pakanka tiesiog šiek tiek palenkt kontaktus viduje, ir lizdas vėl veikia kaip naujas. Tai daug paprasčiau nei keisti visą lizdą.
Ir paskutinis, bet svarbiausias patarimas – jei nejaučiate pasitikėjimo savo įgūdžiais arba kompiuteris dar garantijoje, geriau nešdinkite į servisą. Taip, kainuos 30-50 eurų, bet tai vis tiek pigiau nei sugadinta pagrindinė plokštė už kelis šimtus. USB lizdo keitimas nėra sudėtingiausias remontas, bet reikalauja bent minimalių litavimo įgūdžių ir kantrybės. Jei tai jūsų pirmas litavimo projektas, gal geriau pirmiausia patreniruokite ant kokios nors senosios elektronikos.
Tačiau jei ryžtatės ir atliksite darbą kruopščiai, rezultatas bus labai patenkinantis. Ne tik sutaupysite pinigų, bet ir įgysite vertingų įgūdžių, kurie pravers ateityje. Elektronikos remontas tampa vis svarbesnis, kai gamintojai daro viską, kad jų produktai būtų kuo sunkiau taisomi. Mokėti patiems suremontuoti savo įrangą – tai tam tikra laisvės forma šiuolaikiniame pasaulyje.
